Viešojoje erdvėje LRT pastaruoju metu atsidūrė diskusijų epicentre – nuo klausimų dėl finansavimo iki interpretacijų dėl to, kaip turėtų veikti visuomeninis transliuotojas.
Dalis šių teiginių remiasi klaidingomis prielaidomis ar mitais, kurie sustiprėja socialinių tinklų burbuluose – todėl kviečiame šiame polapyje susipažinti su keliama argumentuota informacija, kuri padės atskirti faktus nuo interpretacijų ir rasti atsakymus į viešojoje erdvėje keliamus klausimus.
LRT paaiškina, ką iš tikrųjų reiškia naujo įstatymo pakeitimai
LRT reaguoja į viešoje erdvėje pasirodžiusius netikslumus ir paaiškina, kaip reikėtų suprasti siūlomus įstatymo pakeitimus.
Kuo siūloma LRT įstatymo pataisa iš esmės skiriasi nuo dabartinės nuostatos „LRT naudojamuose kanaluose be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims“?
Šiuo metu įstatymo 5 str. 12 d. numatyta, jog „LRT naudojamuose kanaluose be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims“. Šis punktas yra techninio pobūdžio ir reglamentuoja, kas gali naudotis LRT kanalais (dažniais), t. y. fizine transliavimo infrastruktūra. Jo esmė – valstybė pirmumo tvarka suteikia LRT ribotus valstybės išteklius – dažnius (kanalus) ir neleidžia, kad LRT dažniai (kanalai) būtų naudojami kitų transliuotojų rengiamoms programoms transliuoti per šiuos radijo dažnius.
Naujos redakcijos projekte šis punktas papildomas „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo kitas žiniasklaidos priemones ir (ar) yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT Tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas ir deklaravę interesų konfliktus.“
Tokia redakcija iš esmės išplečia ir pakeičia šio punkto pobūdį – prie techninio pobūdžio ribojimo pridedama nauja nuostata su sąlygomis, kas ir kaip gali dalyvauti LRT turinyje, įskaitant išorės žurnalistus, interesų deklaravimą ir priklausymą nuo Tarybos patvirtintos redakcinės politikos. Kitaip tariant, prie infrastruktūros naudojimo ribojimo prijungiami redakcinio nepriklausomumo ir turinio kontrolės aspektai, kas keičia pačios nuostatos esmę.
Ar LRT žurnalistai gali dirbti kitose žiniasklaidos priemonėse?
LRT aiškiai reglamentuoja žurnalistų ir kitų darbuotojų galimybes dirbti ar bendradarbiauti su kitomis žiniasklaidos priemonėmis – šie punktai minimi LRT Etikos kodekse, Redakcinėje politikoje ir įtvirtinami darbo sutartyje.
Šiose nuostatose įtvirtinta, kad bendradarbiavimas nėra draudžiamas, tačiau galimas tik gavus išankstinį vadovo leidimą. Jam taikomi papildomi nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai, taip pat pabrėžiama pareiga vengti interesų konflikto ir jam atsiradus – nedelsiant apie tai informuoti.
LRT etikos kontrolierė pagal korupcijos pareigūnės rekomendaciją yra pateikusi planą 2026 metams, kad LRT viduje bus įgyvendinta vidinė viešų ir privačių interesų deklaravimo iniciatyva žurnalistams, skirta užtikrinti skaidrumą ir nešališkumą.
Koks yra LRT misijos apibrėžimas?
LRT misija išsamiai apibrėžta įstatyme ir išplėtota VT konstitucinėje doktrinoje, kuriame nustatyti jos veiklos principai, tikslai ir funkcijos – nuo visuomenės informavimo ir švietimo iki demokratijos stiprinimo bei kultūros puoselėjimo. LRT veiklos principams ir reikalavimams yra skirti 4 ir 5 straipsniai.
„Informuoti, ugdyti ir telkti visuomenę“ yra glaustas plačių ir įstatyme išsamiai išaiškintų nuostatų apibendrinimas, naudojamas kaip veiklos gairė 2023–2027 m. LRT strategijoje.
Kaip sutartys su Vyriausybe veikia kitose šalyse?
Nors kai kuriose Europos šalyse egzistuoja tam tikros valstybės ir visuomeninio transliuotojo susitarimų formos, tai nėra universalus modelis. Sutartys ir susitarimai visada turi saugiklius ir neleidžia valdantiesiems perimti visuomeninio transliuotojo kontrolės, nėra naudojamos operaciniam valdymui, jos nenustato konkretaus turinio ar redakcinių užduočių.
Pavyzdžiui, Austrijoje tokios sutarties apskritai nėra – ORF veikla grindžiama įstatymu ir instituciniais saugikliais, o ne Vyriausybės ir transliuotojo sutartiniais santykiais.
Kitose šalyse taikomi skirtingi modeliai su aiškiais saugikliais:
Bet kokiu atveju, kiekviena šalis turi savo teisinę bazę ir savas konstitucijas. Apie LRT finansavimą ir misiją Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs ne kartą. Pagal juos, LRT turi tarnauti visuomenei, o ne valstybei, ji turi būti instituciškai ir redakciškai nepriklausoma.
Melas: Valstybės auditas atrado „skandalingus faktus“, „švaistomus pinigus“, „pažeidimus vykdant darbuotojų atrankas“ ir nevykdo pokyčių. LRT „netiki“ audito išvadomis.
LRT yra pasisakę, kad teigiamai vertina auditą, ir imasi įgyvendinti jo rekomendacijas. Dalies pokyčių LRT ėmėsi dar audito metu – jų įvykdyta 10, šiuo metu jau pradėta taikyti naujas priemones, skirtas patobulinti veiklą.
Jei audito metu būtų rasti „skandalingi pažeidimai“ ar nusikalstama veika, Valstybės kontrolė būtų privalėjusi kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau to nedarė. Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė lapkričio 18 d. viešai pasisakė apie raginimus atlikti papildomus tyrimus LRT: „kažko labai naujo mes ten nerasime“.
Daugiau apie audito rezultatus ir vykdomus pokyčius.
Melas: LRT „taškė pinigus“.
Valstybės kontrolė audito išvadose nurodo, jog finansiniai ištekliai planuoti tinkamai, o išlaidų didėjimo priežastys pagrįstos.
Daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/2749328/lrt-auditas-biudzetas-planuotas-tinkamai-didziausi.
LRT nuolat skelbia finansines ataskaitas, jas gali peržiūrėti kiekvienas: https://apie.lrt.lt/skaidrumas/ataskaitos/finansines-ataskaitos.
Melas: LRT „favoritizmas“, „protekcionizmas”, „pareigybės „pritaikymas“ konkrečiam asmeniui“, „neskaidrios kandidatų atrankos bei kandidatų lygiateisiškumo pažeidimo rizika“.
Valstybės kontrolės ataskaitos išvadose nurodoma, jog LRT darbuotojų atranka vykdoma pagal nustatytą tvarką, kurioje nurodyta, jog tam tikrais atvejais atranka netaikoma – priimant praktikantus, grįžtančius darbuotojus ir ilgalaikius bendradarbius. LRT tai darė vadovaudamasi gerosiomis praktikomis.
Pagal pateiktas rekomendacijas, LRT jau nebetaiko jokių išimčių darbuotojų atrankose.
Daugiau apie LRT darbuotojų atrankų pokyčius.
Seimo nario Artūro Skardžiaus pavedimu LRT personalo paiešką, atranką ir įdarbinimą reglamentuojančius teisės aktus įvertino ir STT. STT, kaip ir Valstybės kontrolė savo atliktame audite, pasisakė, kad LRT nebeturėtų taikyti išimčių darbuotojų atrankose, kadangi tai „galimai neužtikrina visapusiškai objektyvaus ir skaidraus LRT darbuotojų atrankos proceso, todėl yra tobulintinos“.
LRT netoleruoja jokių nepotizmo ar korupcinių atvejų, apie kuriuos visada galima pranešti el. paštu [email protected].
Daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/2755096/stt-pasisake-apie-isimtis-atrenkant-darbuotojus.
Netiesa: LRT „slepia mokesčius“ mokėdama autorinėmis sutartimis.
LRT su dalimi autorių yra sudariusi autorines sutartis. Žiniasklaidoje įprasta, jog dalis autorių su žiniasklaidos priemonėmis bendradarbiauja ne nuolatos – tam yra sudaromos autorinės sutartys. LRT sudaro autorines sutartis su įvairių sričių specialistais visuose valdomuose kanaluose, 2024 m. autorinių sutarčių kiekis išaugo dėl transliuotų didelės apimties projektų.
LRT sutinka su Valstybės kontrole, kad autorinės sutartys neturėtų būti taikomos darbo santykiams įforminti, todėl šiuo metu peržiūri visas autorines sutartis, iš naujo įsivertina, taip pat ieško kitų būdų, kaip esamiems darbuotojams apmokėti už papildomus kūrybinius darbus.
Netiesa: LRT atlyginimus „moka vokeliuose“.
„Mokėjimas vokeliuose“ reiškia neteisėtą atsiskaitymą, kai nesumokami mokesčiai ir naudojamos nelegaliai gautos lėšos. LRT tokių lėšų neturi – įstaiga atsiskaito už kiekvieną gautą ir išleistą centą bei sumoka visus privalomus mokesčius, nepriklausomai nuo atsiskaitymo formos (darbo sutartis, autorinis atlygis ar kt.). Todėl bet kokie teiginiai, siejantys LRT su mokėjimu vokeliuose, yra melagingi.
Melas: LRT TV programų konkursuose – „šiurkštūs“ sisteminiai pažeidimai.
Audito ataskaitoje nėra nė karto panaudotas epitetas „šiurkštūs“. Auditorių pastebėti trūkumai yra taisomi, dalis jau ištaisyti.
LRT kasmet rengia programų pirkimų konkursus, kuriuose su savo pasiūlymu gali dalyvauti kiekvienas kūrėjas. Šiuose konkursuose dalyvauja visi LRT laidas kuriantys prodiuseriai – nuo „Auksinio proto“ iki „Beatos virtuvės“. Kiekviena siūloma laida turi būti įvertinta sudarytos Programų konkursų komisijos, visi vertinimo kriterijai yra pateikiami programų konkurso kriterijuose (dabar vykstantis konkursas: https://apie.lrt.lt/partnerystes/konkursai/programu-konkursai)
LRT viešai skelbia ankstesnių konkursų dokumentus ir įvykusių konkursų ataskaitas: https://apie.lrt.lt/partnerystes/konkursai/konkursu-archyvas.
Valstybės kontrolė išvadose pateikė, kaip būtų galima patobulinti biurokratinius ir procedūrinius procesus, kad jie būtų dar skaidresni, – šie pokyčiai bus įgyvendinti pagal nurodytus terminus.
Melas: LRT viešieji pirkimai ir programų konkursai vykdomi neskaidriai.
Auditoriai nustatė keletą sričių, kuriose LRT pirkimų procesus būtų naudinga patikslinti ir sustiprinti, kad jie būtų aiškesni, labiau standartizuoti ir geriau dokumentuojami – dalis šių pokyčių įgyvendinti audito metu, kiti bus įgyvendinti per rekomendacijų plane numatytus terminus.
Melas: LRT „švaisto“ pinigus pirkdama iš išorės prodiuserių.
Kai kuriuos LRT eteryje rodomus projektus ekonomiškai naudingiau pirkti, o ne gaminti viduje – sugalvoti ir įgyvendinti 60–80 projektų per metus TV eteryje yra vidiniais resursais neįgyvendinamas kūrybinis ir techninis iššūkis. Tam įgyvendinti vien TV departamente reikėtų priimti mažiausiai 150 etatinių darbuotojų. Tai nebūtų tvarus sprendimas – pavyzdžiui, vasarą programų tinklelis praretėja, todėl reikėtų išlaikyti didesnį kiekį darbuotojų, nors nebūtų įmanoma jiems pasiūlyti tokio paties užimtumo visus metus.
Perkant iš nepriklausomų kūrėjų remiama Lietuvos kūrybos rinka, vykdomi ES reikalavimai dėl nepriklausomų gamintojų bei gaunama specifinė kompetencija ten, kur reikalingos specialios gamybos žinios.
Daugiau: https://apie.lrt.lt/partnerystes/konkursai/autorinis-turinys.
Melas: LRT neturi veiklos rodiklių, pagal kuriuos būtų galima vertinti efektyvumą.
LRT dirba pagal LRT 2023–2027 m. strategiją, kurioje nurodomi siekiami veiklos rodikliai: susipažinkite su LRT strategija.
Kasmet rodikliai su reikšmėmis pateikiami veiklos ataskaitoje: https://apie.lrt.lt/skaidrumas/ataskaitos/veiklos-ataskaitos.
Viešumoje nuskambėjo abejonių dėl LRT įsigyjamų prekių iš „Hannu-Pro“, – vienos iš nedaugelio profesionalios televizijos ir radijo įrangos tiekėjų Lietuvoje. Paaiškiname, kas buvo perkama iš šios įmonės.
Profesionalios televizijos ir radijo įrangos rinka Lietuvoje yra siaura, nes tokią specifinę ir brangią įrangą užsako tik kelios organizacijos – daugiausia nacionalinės ir regioninės televizijos bei radijo stotys. Užsienio gamintojai paprastai paskiria tik kelis oficialius partnerius konkrečiam regionui, todėl Lietuvoje veikia vos keli tokio profilio tiekėjai, tarp jų – „Hannu-Pro“, priklausanti „Hannu-Pro Latvija“ grupei. Iš „Hannu-Pro“ ir kitų tiekėjų užsakoma įranga reikalinga nenutrūkstamam televizijos ir radijo programų kūrimui, transliavimui ir archyvavimui. Naudojami specialūs transliavimo serveriai, siųstuvai, „playout“ ir „master control“ sprendimai bei profesiniai TV ir IP transliavimo standartai, sukurti realaus laiko transliacijoms. LRT reikalinga įranga įsigyjama atvirų konkursų būdu ir palaikoma kelerius metus trunkančiomis sutartimis, tačiau net ir joms pasibaigus gedimus ar atnaujinimus dažniausiai galima atlikti tik su to paties gamintojo įranga. „Hannu-Pro“ 2021–2024 m. yra laimėję didelius LRT konkursus ir diegė LRT TV vaizdo pultus (Grass Valley), ryšio sistemas (Riedel). Norint atnaujinti ar pataisyti šias sistemas, techniškai neįmanoma sudiegti kito gamintojo papildomų modulių ar licencijų, todėl yra buvę pirkimų, kai dalyvavo tik vienas pardavėjas. LRT per 2019–2025 metus profesionaliai radijo ir televizijos įrangai iš „UAB Hannu pro“ išleido apie 4,25 mln. Eur su PVM. Iš jų 4,1 mln. Eur buvo išleista LRT organizuojant atviro pirkimo būdo (atviro konkurso ar skelbiamos apklausos būdais) pirkimus. Pažymėtina, kad minėtu laikotarpiu iš 58 LRT organizuojamų atvirų konkursų, kuriuose dalyvavo UAB „Hannu pro Vilnius“, ši įmonė laimėjo 28 konkursuose.
Netiesa: nauja LRT būstinė – „auksinė“.
LRT naujos būstinės statybų klausimo kol kas nesvarsto – gautas statybų leidimas neįpareigoja kuo greičiau pradėti statybų. 2026 m. planuojama nuodugniai įvertinti finansines galimybes imtis naujų pastatų statybos. Nors viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau su naujos būstinės statybomis siejamų ir nuolat augančių skaičių, šiuo metu kaina yra skaičiuojama.
Taip pat primename, kodėl atsirado naujos LRT būstinės projektas. Dabartinės LRT patalpos neatitinka šiuolaikinio transliuotojo poreikių, yra netvarios ir energetiškai neefektyvios – per metus LRT elektrai ir šildymui išleidžia daugiau nei 1,5 mln. eurų.
LRT siūloma lygiuotis į Šveicarijos visuomeninį transliuotoją.
Pagal turimą biudžetą, Šveicarijos visuomeninio transliuotojas SRG/SSR vienam gyventojui kainuoja penkis kartus daugiau nei LRT kainuoja vienam Lietuvos gyventojui (SRG/SSR – 180 eur per metus, LRT – 23 eur per metus, EBU duomenys, 2023 m.).
Šveicarijos visuomeninio transliuotojas 2025 m. lapkričio mėnesį pranešė, jog iš esamų 7 130 darbo pozicijų per trejų metų laikotarpį bus panaikintos 900 – planuojama, jog 2029 m. Šveicarijos visuomeniniam transliuotojui priklausančiose įmonėse liks 6 100 darbo pozicijų. (šaltinis: https://www.lesechos.fr/tech-medias/medias/france-tv-bbc-ssr-en-europe-laudiovisuel-public-mis-a-ru…)
Pagal tokią proporciją su gyventojų skaičiumi, LRT turėtų turėti apie 2 000 darbuotojų.
Šiuo metu LRT turi 641 darbuotoją, tai yra ekonomiškai efektyviau ir leidžia įsigyti daugiau turinio iš išorės. Apie 2 tūkst. darbuotojų LRT turėjo prieš daugiau nei 25 metus.
Pagal EBU pateikiamus 2024 m. duomenis, LRT administraciniai kaštai yra gerokai žemiau Europos vidurkio.
Kritikuojamas LRT pasiruošimas dienai X – „LRT ruošiasi karui“.
Krizės atveju LRT būtų svarbiausia informavimo priemonė, todėl yra svarbi gynybos dalis.
Skaičiuojama, jog pasiruošimui dienai X per ateinančius 7 metus reikės 35 mln. eurų privalomų technologinės ir kibernetinio saugumo išlaidų, virš 9 mln. – atnaujinti kilnojamoms TV ir radijo stotims, o pilnam ekstremalių situacijų ir veiklos tęstinumo užtikrinimui reikia apie 37 mln. eurų.
