Viešojoje erdvėje LRT pastaruoju metu atsidūrė diskusijų epicentre – nuo klausimų dėl finansavimo iki interpretacijų dėl to, kaip turėtų veikti visuomeninis transliuotojas.
Dalis šių teiginių remiasi klaidingomis prielaidomis ar mitais, kurie sustiprėja socialinių tinklų burbuluose – todėl kviečiame šiame polapyje susipažinti su keliama argumentuota informacija, kuri padės atskirti faktus nuo interpretacijų ir rasti atsakymus į viešojoje erdvėje keliamus klausimus.
Melas: Valstybės auditas atrado „skandalingus faktus“, „švaistomus pinigus“, „pažeidimus vykdant darbuotojų atrankas“ ir nevykdo pokyčių. LRT „netiki“ audito išvadomis.
LRT yra pasisakę, kad teigiamai vertina auditą, ir imasi įgyvendinti jo rekomendacijas. Dalies pokyčių LRT ėmėsi dar audito metu – jų įvykdyta 10, šiuo metu jau pradėta taikyti naujas priemones, skirtas patobulinti veiklą.
Jei audito metu būtų rasti „skandalingi pažeidimai“ ar nusikalstama veika, Valstybės kontrolė būtų privalėjusi kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau to nedarė. Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė lapkričio 18 d. viešai pasisakė apie raginimus atlikti papildomus tyrimus LRT: „kažko labai naujo mes ten nerasime“.
Daugiau apie audito rezultatus ir vykdomus pokyčius.
Melas: LRT „taškė pinigus“.
Valstybės kontrolė audito išvadose nurodo, jog finansiniai ištekliai planuoti tinkamai, o išlaidų didėjimo priežastys pagrįstos.
Daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/2749328/lrt-auditas-biudzetas-planuotas-tinkamai-didziausi.
LRT nuolat skelbia finansines ataskaitas, jas gali peržiūrėti kiekvienas: https://apie.lrt.lt/skaidrumas/ataskaitos/finansines-ataskaitos.
Melas: LRT „favoritizmas“, „protekcionizmas”, „pareigybės „pritaikymas“ konkrečiam asmeniui“, „neskaidrios kandidatų atrankos bei kandidatų lygiateisiškumo pažeidimo rizika“.
Valstybės kontrolės ataskaitos išvadose nurodoma, jog LRT darbuotojų atranka vykdoma pagal nustatytą tvarką, kurioje nurodyta, jog tam tikrais atvejais atranka netaikoma – priimant praktikantus, grįžtančius darbuotojus ir ilgalaikius bendradarbius. LRT tai darė vadovaudamasi gerosiomis praktikomis.
Pagal pateiktas rekomendacijas, LRT jau nebetaiko jokių išimčių darbuotojų atrankose.
Daugiau apie LRT darbuotojų atrankų pokyčius.
Seimo nario Artūro Skardžiaus pavedimu LRT personalo paiešką, atranką ir įdarbinimą reglamentuojančius teisės aktus įvertino ir STT. STT, kaip ir Valstybės kontrolė savo atliktame audite, pasisakė, kad LRT nebeturėtų taikyti išimčių darbuotojų atrankose, kadangi tai „galimai neužtikrina visapusiškai objektyvaus ir skaidraus LRT darbuotojų atrankos proceso, todėl yra tobulintinos“.
LRT netoleruoja jokių nepotizmo ar korupcinių atvejų, apie kuriuos visada galima pranešti el. paštu pranesk@lrt.lt.
Daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/2755096/stt-pasisake-apie-isimtis-atrenkant-darbuotojus.
Netiesa: LRT „slepia mokesčius“ mokėdama autorinėmis sutartimis.
LRT su dalimi autorių yra sudariusi autorines sutartis. Žiniasklaidoje įprasta, jog dalis autorių su žiniasklaidos priemonėmis bendradarbiauja ne nuolatos – tam yra sudaromos autorinės sutartys. LRT sudaro autorines sutartis su įvairių sričių specialistais visuose valdomuose kanaluose, 2024 m. autorinių sutarčių kiekis išaugo dėl transliuotų didelės apimties projektų.
LRT sutinka su Valstybės kontrole, kad autorinės sutartys neturėtų būti taikomos darbo santykiams įforminti, todėl šiuo metu peržiūri visas autorines sutartis, iš naujo įsivertina, taip pat ieško kitų būdų, kaip esamiems darbuotojams apmokėti už papildomus kūrybinius darbus.
Netiesa: LRT atlyginimus „moka vokeliuose“.
„Mokėjimas vokeliuose“ reiškia neteisėtą atsiskaitymą, kai nesumokami mokesčiai ir naudojamos nelegaliai gautos lėšos. LRT tokių lėšų neturi – įstaiga atsiskaito už kiekvieną gautą ir išleistą centą bei sumoka visus privalomus mokesčius, nepriklausomai nuo atsiskaitymo formos (darbo sutartis, autorinis atlygis ar kt.). Todėl bet kokie teiginiai, siejantys LRT su mokėjimu vokeliuose, yra melagingi.
Melas: LRT TV programų konkursuose – „šiurkštūs“ sisteminiai pažeidimai.
Audito ataskaitoje nėra nė karto panaudotas epitetas „šiurkštūs“. Auditorių pastebėti trūkumai yra taisomi, dalis jau ištaisyti.
LRT kasmet rengia programų pirkimų konkursus, kuriuose su savo pasiūlymu gali dalyvauti kiekvienas kūrėjas. Šiuose konkursuose dalyvauja visi LRT laidas kuriantys prodiuseriai – nuo „Auksinio proto“ iki „Beatos virtuvės“. Kiekviena siūloma laida turi būti įvertinta sudarytos Programų konkursų komisijos, visi vertinimo kriterijai yra pateikiami programų konkurso kriterijuose (dabar vykstantis konkursas: https://apie.lrt.lt/partnerystes/konkursai/programu-konkursai)
LRT viešai skelbia ankstesnių konkursų dokumentus ir įvykusių konkursų ataskaitas: https://apie.lrt.lt/partnerystes/konkursai/konkursu-archyvas.
Valstybės kontrolė išvadose pateikė, kaip būtų galima patobulinti biurokratinius ir procedūrinius procesus, kad jie būtų dar skaidresni, – šie pokyčiai bus įgyvendinti pagal nurodytus terminus.
Melas: LRT viešieji pirkimai ir programų konkursai vykdomi neskaidriai.
Auditoriai nustatė keletą sričių, kuriose LRT pirkimų procesus būtų naudinga patikslinti ir sustiprinti, kad jie būtų aiškesni, labiau standartizuoti ir geriau dokumentuojami – dalis šių pokyčių įgyvendinti audito metu, kiti bus įgyvendinti per rekomendacijų plane numatytus terminus.
Melas: LRT „švaisto“ pinigus pirkdama iš išorės prodiuserių.
Kai kuriuos LRT eteryje rodomus projektus ekonomiškai naudingiau pirkti, o ne gaminti viduje – sugalvoti ir įgyvendinti 60–80 projektų per metus TV eteryje yra vidiniais resursais neįgyvendinamas kūrybinis ir techninis iššūkis. Tam įgyvendinti vien TV departamente reikėtų priimti mažiausiai 150 etatinių darbuotojų. Tai nebūtų tvarus sprendimas – pavyzdžiui, vasarą programų tinklelis praretėja, todėl reikėtų išlaikyti didesnį kiekį darbuotojų, nors nebūtų įmanoma jiems pasiūlyti tokio paties užimtumo visus metus.
Perkant iš nepriklausomų kūrėjų remiama Lietuvos kūrybos rinka, vykdomi ES reikalavimai dėl nepriklausomų gamintojų bei gaunama specifinė kompetencija ten, kur reikalingos specialios gamybos žinios.
Daugiau: https://apie.lrt.lt/partnerystes/konkursai/autorinis-turinys.
Melas: LRT neturi veiklos rodiklių, pagal kuriuos būtų galima vertinti efektyvumą.
LRT dirba pagal LRT 2023–2027 m. strategiją, kurioje nurodomi siekiami veiklos rodikliai: susipažinkite su LRT strategija.
Kasmet rodikliai su reikšmėmis pateikiami veiklos ataskaitoje: https://apie.lrt.lt/skaidrumas/ataskaitos/veiklos-ataskaitos.
Netiesa: nauja LRT būstinė – „auksinė“.
LRT naujos būstinės statybų klausimo kol kas nesvarsto – gautas statybų leidimas neįpareigoja kuo greičiau pradėti statybų. 2026 m. planuojama nuodugniai įvertinti finansines galimybes imtis naujų pastatų statybos. Nors viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau su naujos būstinės statybomis siejamų ir nuolat augančių skaičių, šiuo metu kaina yra skaičiuojama.
Taip pat primename, kodėl atsirado naujos LRT būstinės projektas. Dabartinės LRT patalpos neatitinka šiuolaikinio transliuotojo poreikių, yra netvarios ir energetiškai neefektyvios – per metus LRT elektrai ir šildymui išleidžia daugiau nei 1,5 mln. eurų.
LRT siūloma lygiuotis į Šveicarijos visuomeninį transliuotoją.
Pagal turimą biudžetą, Šveicarijos visuomeninio transliuotojas SRG/SSR vienam gyventojui kainuoja penkis kartus daugiau nei LRT kainuoja vienam Lietuvos gyventojui (SRG/SSR – 180 eur per metus, LRT – 23 eur per metus, EBU duomenys, 2023 m.).
Šveicarijos visuomeninio transliuotojas 2025 m. lapkričio mėnesį pranešė, jog iš esamų 7 130 darbo pozicijų per trejų metų laikotarpį bus panaikintos 900 – planuojama, jog 2029 m. Šveicarijos visuomeniniam transliuotojui priklausančiose įmonėse liks 6 100 darbo pozicijų. (šaltinis: https://www.lesechos.fr/tech-medias/medias/france-tv-bbc-ssr-en-europe-laudiovisuel-public-mis-a-ru…)
Pagal tokią proporciją su gyventojų skaičiumi, LRT turėtų turėti apie 2 000 darbuotojų.
Šiuo metu LRT turi 641 darbuotoją, tai yra ekonomiškai efektyviau ir leidžia įsigyti daugiau turinio iš išorės. Apie 2 tūkst. darbuotojų LRT turėjo prieš daugiau nei 25 metus.
Pagal EBU pateikiamus 2024 m. duomenis, LRT administraciniai kaštai yra gerokai žemiau Europos vidurkio.
Kritikuojamas LRT pasiruošimas dienai X – „LRT ruošiasi karui“.
Krizės atveju LRT būtų svarbiausia informavimo priemonė, todėl yra svarbi gynybos dalis.
Skaičiuojama, jog pasiruošimui dienai X per ateinančius 7 metus reikės 35 mln. eurų privalomų technologinės ir kibernetinio saugumo išlaidų, virš 9 mln. – atnaujinti kilnojamoms TV ir radijo stotims, o pilnam ekstremalių situacijų ir veiklos tęstinumo užtikrinimui reikia apie 37 mln. eurų.
