Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

LRT – tai visuomeninis transliuotojas, siūlantis kokybišką, prasmingą televizijos, radijo ir naujienų portalo turinį.

large_korupcija.jpg

medium_korupcija.jpg

small_korupcija.jpg

thumbnail_korupcija.jpg

korupcija.jpg

Lietuvos radijas ir televizija

Mūsų kasdienė veikla pagrįsta LRT misijos įgyvendinimu. Susipažinkite su LRT misija, vizija ir vertybėmis, kuriomis vadovaujamės kasdieniame darbe.

small_thumb__610_610_0_0_auto.jpeg

thumbnail_thumb__610_610_0_0_auto.jpeg

thumb__610_610_0_0_auto.jpeg

Apie mus

PRIIMTAS LRT įstatymas 2020-05-07 (1).docx

Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas

strategija.pdf

LRT 2018-2022 m. programų strategija

strateginis-veikos-planas-2021-2023-m-fin.pdf

LRT ateities planai ir siekiai

LRT-įstatai-nauja-redakcija-2021.pdf

LRT Įstatai (nauja redakcija)

SVARBIAUSI DOKUMENTAI

Laidą ves žurnalistė, LRT tautinių bendrijų grupės vadovė Evelina Mokšecka, o dalyvaus Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agata Mankeliūnienė, Trakų kultūros rūmų direktorius Edvard Keizik ir vietos medikė. Savo patirtimi laidoje taip pat dalinsis ir koronavirusu sirgusi trakiškė, dainininkė Evelina Sašenko. 

„Vis dar nemaža dalis tautinių bendrijų atstovų informaciją gauna iš nepatikimų šaltinių. Todėl vakcinacija daugiakultūriuose rajonuose glaudžiai susijusi su savivaldos, vietos medikų bei aktyvių bendruomenės narių indėliu. Trakai šiame kontekste išsiskiria gerąja prasme, todėl siekiame plačiau panagrinėti jų patirtį“, – sako E. Mokšecka. 

Speciali laida lenkiškai bus transliuojama iš Trakų kultūros rūmų. Diskusiją apie gerąjį skiepijimo pavyzdį Trakuose bus galima ne tik klausyti radijo bangomis, bet ir su vaizdu stebėti portale LRT.LT. 

„Tautinių bendrijų grupės žurnalistai kasdien dirba tam, kad patikima informacija pasiektų vis platesnį ratą kitakalbių Lietuvoje. Ieškome kuo įvairesnių formų pasiekti šią auditorijos dalį. Pernai pradėtos specialios trikalbės diskusijos lietuvių, rusų, lenkų kalbomis skiepijimo ir migracijos klausimais sulaukė didelio pasisekimo. Todėl ir šiuos metus pradedame specialia informacine laida, skirta tautinių mažumų atstovams“, – akcentuoja LRT RADIJO departamento Naujienų tarnybos vadovė Dovilė Javinskaitė. 

Specialios „Santara“ laidos lenkų kalba tiesiogiai iš Trakų kviečiame klausyti sausio 18 dieną, antradienį, 14.30 val. per LRT KLASIKĄ arba su vaizdu stebėti portale LRT.LT. 


large_Trakai_D.Umbraso nuotr..jpg

medium_Trakai_D.Umbraso nuotr..jpg

small_Trakai_D.Umbraso nuotr..jpg

thumbnail_Trakai_D.Umbraso nuotr..jpg

Trakai_D.Umbraso nuotr..jpg

Radijo eteryje – speciali laida lenkiškai apie skiepijimą Trakuose

Antroje atrankos į „Euroviziją“ laidoje varžosi Viktorija Kajokaitė, Gabrielė Senkevičiūtė-Gabrea, „Clockwork Creep“, Emilija Katauskaitė, Justė Kraujelytė, Titas ir Benas, „Queens of Roses“, Cosmic Bride, „Justin 3“ feat. nanaart, „Moosu X“. 

Į atrankas grįžta ir Ieva Zasimauskaitė, kuri 2018-aisiais pakerėjo Europą su daina „When we`re old“ ir „Eurovizijos“ finale užėmė 12-ąją vietą. 

Praėjusį šeštadienį kelialapį į atrankos pusfinalį iškovojo Erica Jennings, Augustė Vedrickaitė, Urtė Šilagalytė, Joseph June, Mary Mo ir Elonas Pokanevič. 

Šio šeštadienio vakarą susumavus teisėjų balus ir žiūrovų balsus paaiškės dar šeši atlikėjai, kurie pasirodys kitame atrankos etape. Kiekviename pusfinalyje pasirodys po devynis atlikėjus ir grupes, o į finalą, vyksiantį vasario 12 dieną, pateks aštuoni pretendentai atstovauti Lietuvai didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje.

Antrojoje „Pabandom iš naujo!“ laidoje dalyvių pasirodymus komentuos ir vertins LRT populiariosios muzikos vyriausiasis redaktorius Ramūnas Zilnys, dainininkė Giedrė Kilčiauskienė, elektroninės muzikos kūrėjas, muzikos prodiuseris Leonas Somovas, kompozitorius, muzikos prodiuseris Vytautas Bikus ir atlikėja Ieva Narkutė.

Balsuoti už labiausiai patikusią dainą žiūrovai galės skambindami arba siųsdami trumpąsias žinutes telefono numeriu 1669 (vieno skambučio ar žinutės kaina – 0,60 euro). Iš vieno mobilaus telefono numerio per vakarą bus galima atiduoti daugiausia penkis balsus. Žiūrovų balsavimo rezultatai, kaip ir komisijos balai, bus skelbiami laidos pabaigoje. Už žiūrovų skambučiu ir trumpąsias žinutes surinktų lėšų dalis, kuri tenka LRT, bus skirta nacionalinę atranką laimėjusiam atlikėjui ar grupei.

Taip pat asociacija LATGA dainos nugalėtojos autoriui skirs 5000 eurų prizą. Autorių teises atstovaujančios asociacijos direktorė Laura Baškevičienė sako, kad finansinė paskata mūsų kūrėjams atveria platesnes galimybes pristatyti savo kūrybą.

„Džiaugiamės galėdami tęsti gražią partnerystę su nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos organizatore LRT. Esame įsitikinę, kad šis bendradarbiavimas skatina autorius kurti dainas šiam daugybę žiūrovų prie ekranų sutraukiančiam konkursui. Linkime didžiausios sėkmės dėl pergalės kovojančių dainų autoriams, o finale tradiciškai apdovanosime dainos nugalėtojos autorius 5000 eurų dydžio piniginiu prizu“, – sako Asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė. 

„Eurovizijos“ konkurse, kuris gegužės 10-14 dienomis vyks Italijos mieste Turine, susirungs 41 šalies atlikėjai. Tai – dviem valstybėmis daugiau nei praėjusių metų gegužę, kai „Eurovizija“ įvyko Roterdame. Po pertraukos į konkursą grįžo Armėnija ir Juodkalnija.


large_ebla4460.jpg

medium_ebla4460.jpg

small_ebla4460.jpg

thumbnail_ebla4460.jpg

ebla4460.jpg

Antroje atrankos į „Euroviziją“ laidoje – sugrįžusi Ieva Zasimauskaitė ir debiutuojančių dalyvių staigmenos

PRANEŠIMAI ŽINIASKLAIDAI

LRT Taryba yra aukščiausiasis organas, atstovaujantis visuomenės interesams. LRT Taryba renka generalinį direktorių ir prižiūri, kaip vykdoma LRT misija. LRT Taryba sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros asmenybių.

LRT valdymas

large_5e8f416fde774060761797.jpg

medium_5e8f416fde774060761797.jpg

small_5e8f416fde774060761797.jpg

thumbnail_5e8f416fde774060761797.jpg

5e8f416fde774060761797.jpg

LRT.LT portalo redaktorė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė: „Šiandien LRT galiu vadinti antrais namais ir galbūt antru vyru.“

large_5e8f42415763c013760290.jpg

medium_5e8f42415763c013760290.jpg

small_5e8f42415763c013760290.jpg

thumbnail_5e8f42415763c013760290.jpg

5e8f42415763c013760290.jpg

LRT TV programų gamybos skyriaus vadovas Tomas Didžgalvis: „LRT buvo ir yra mano sena svajonė. Čia atlikinėjau praktiką prieš 20 metų ir nuo tada galvojau, kad būtų smagu čia padirbti.“

large_5e8f62fd38b27339417945.jpg

medium_5e8f62fd38b27339417945.jpg

small_5e8f62fd38b27339417945.jpg

thumbnail_5e8f62fd38b27339417945.jpg

5e8f62fd38b27339417945.jpg

TV programų prodiuserė Nemira Poškienė: „LRT tai tarsi mano namai, kuriuose ir norisi kurti gerą darbingą atmosferą, kad mums visiems čia būtų gera.“

large_5e8f6085ca0df042944137.jpg

medium_5e8f6085ca0df042944137.jpg

small_5e8f6085ca0df042944137.jpg

thumbnail_5e8f6085ca0df042944137.jpg

5e8f6085ca0df042944137.jpg

 LRT.LT fotoredaktorius Justinas Stacevičius: „Mes turim kalną jaunų žmonių. Aš pats esu jaunas ir stengiuosi į viską žiūrėti šviežiomis akimis. Tas matymas LRT yra toks, kad mes jį matom labai gerai. Mes žinom, ką kuriam.“

large_5e8f625956b7c038588925.jpg

medium_5e8f625956b7c038588925.jpg

small_5e8f625956b7c038588925.jpg

thumbnail_5e8f625956b7c038588925.jpg

5e8f625956b7c038588925.jpg

Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Justina Vaitkevičiūtė: „Tuos, kurie bijo, kad čia visi užsisėdėję, tai galiu nuraminti - čia yra labai daug projektų, labai daug kūrybinių iššūkių.“

large_5e8f3fc2ad42b663901008.jpg

medium_5e8f3fc2ad42b663901008.jpg

small_5e8f3fc2ad42b663901008.jpg

thumbnail_5e8f3fc2ad42b663901008.jpg

5e8f3fc2ad42b663901008.jpg

LRT TV naujienų tarnybos vyriausiasis režisierius Justas Puluikis: „LRT, kaip besuktum, vis tiek yra darbas. Tiktai... MYLIMAS darbas.“

large_5e8f643220efc449280294.jpg

medium_5e8f643220efc449280294.jpg

small_5e8f643220efc449280294.jpg

thumbnail_5e8f643220efc449280294.jpg

5e8f643220efc449280294.jpg

LRT TV naujienų tarnybos žinių vedėja Jovita Vitkauskė: „LRT naujienų tarnyba yra labai didelė. Būtent ta įvairovė ir buvo viena iš priežasčių, kodėl aš rinkausi LRT.“

large_5e8f432d8cbb8555022756.jpg

medium_5e8f432d8cbb8555022756.jpg

small_5e8f432d8cbb8555022756.jpg

thumbnail_5e8f432d8cbb8555022756.jpg

5e8f432d8cbb8555022756.jpg

LRT TV naujienų tarnybos reporterė Izabelė Pukėnaitė: „Mano darbe didžiausias iššūkis ir didžiausias malonumas yra kūrybinė kančia.

large_5e8f6365ad2a8903060669.jpg

medium_5e8f6365ad2a8903060669.jpg

small_5e8f6365ad2a8903060669.jpg

thumbnail_5e8f6365ad2a8903060669.jpg

5e8f6365ad2a8903060669.jpg

Radijo naujienų tarnybos Informacinių programų vedėjas Edvardas Kubilius: „Radijas yra kaip koks plaukų šampūnas – atsikeli ryte, išsiplauni galvą. Taip čia – atsikeli ryte, radijas visą laiką yra su tavimi.“

large_5e8f63cd88f04354460785.jpg

medium_5e8f63cd88f04354460785.jpg

small_5e8f63cd88f04354460785.jpg

thumbnail_5e8f63cd88f04354460785.jpg

5e8f63cd88f04354460785.jpg

 LRT viešųjų pirkimų skyriaus specialistas Artūras Kudarauskas: „LRT turi neišvengiamai prisitaikyti prie besikeičiančios žiniasklaidos rinkos ir tą sėkmingai daro integruodama tiek radiją, tiek televiziją kartu su portalu."

large_5e8f64bdd8a7f280268151.jpg

medium_5e8f64bdd8a7f280268151.jpg

small_5e8f64bdd8a7f280268151.jpg

thumbnail_5e8f64bdd8a7f280268151.jpg

5e8f64bdd8a7f280268151.jpg

LRT kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė: „Tai ne tik Medija iš didžiosios raidės, bet tai yra ir Namai iš didžiosios raidės.“

Darbuotojų atsiliepimai

LRT transliuoja daug naujienų ir aktualijų, edukacinio, kultūrinio ir aukštos kokybės pramoginio turinio. Apie du trečdalius jo kasmet sukuria LRT darbuotojai. Apie trečdalį laidų LRT pristato pasitelkusi nepriklausomus prodiuserius. Atsižvelgdama į LRT tarybos rekomendacijas dėl turinio, LRT kasmet organizuoja viešą laidų įsigijimo konkursą, kuriame gali dalyvauti visi nepriklausomi kūrėjai.

Programų įvairovė

Patiko LRT laida, interviu, straipsnis? Turite pasiūlymų, kaip tobulinti programą? Norite išsakyti konstruktyvią kritiką? Jūsų atsiliepimai padeda mums tobulėti.

Pasidalinkite savo nuomone

„Šiuo laikotarpiu auganti karta turi galimybę apie įvykius, vykusius prie 31 m., išgirsti iš liudininkų, stojusių prieš okupantų agresiją. Norisi, kad surinktume kuo daugiau istorinės medžiagos, pasakojimų, tai galėtume palikti ateities visuomenei. Vėl gyvename laikotarpiu, kai jaučiame spaudimą, agresiją, o dėl kelerius metus trunkančios įtampos vis labiau juntamas visuomenės susiskaldymas. Noriu tikėti, kad žvelgdami į atminimo laužus, pajusime bendrystę ir meilę mūsų šaliai“, – teigia LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. 

Ekskursijos dalyviai turi galimybę apkeliauti trylika stotelių, kurių kiekviena pasakoja istoriją. Įrašytuose pasakojimuose galima išgirsti laisvės gynėjų skanduotes, medikų jaudulį, baimę žurnalistų balse, kai jų transliaciją tiesioginiame eteryje nutraukia okupantai. Ekskursiją galima apeiti virtualiai specialiame LRT.lt polapyje arba aplankyti objektus gyvai ir prie jų klausytis įrašytų istorijų. Portale LRT.lt skelbiamas audiogidas, parengtas lietuvių, lenkų, rusų ir anglų kalbomis. 

Archyvus kruopščiai atrinko ir pasakojimus garsiškai sudėjo dokumentikos kūrėja Vaida Pilibaitytė. Per ekskursiją lydės patikimi ir pažįstami LRT RADIJO balsai. Vienas jų – žurnalistės Janinos Mateikienės, kuri 1991-aisiais per radiją pranešinėjo apie Sausio įvykius. 

Atsivertę LRT.lt polapį,  skaitytojai taip pat ras dokumentinę Sausio 13-osios medžiagą, laidas, kuriose Sausio 13-osios liudininkai dalijasi svarbiais prisiminimais, filmų ciklą „Neužmiršti“, nuotraukų galeriją, LRT muziejui atsiųstas Laisvės gynėjų nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus. 

Nors tuomet nepavyko apginti Lietuvos radijo ir televizijos pastatų – studijų ir žurnalistų darbo vietų, tačiau transliacijos nenutrūko. LRT žiūrovai taip pat turės galimybę išvysti specialias laidas ir transliacijas. Apie radijo ir televizijos žurnalistų darbą po Sausio 13-osios pasakos Virginijaus Savukyno laida „Istorijos detektyvai“, ji bus rodoma sausio 9 d., sekmadienį, 15.45 val. per LRT TELEVIZIJĄ. 

Sausio 12 d. LRT RADIJAS rengia specialią tiesioginę transliaciją, skirtą Sausio 13-osios įvykiams atminti. Laida transliuojama nuo 18.10 val. per LRT RADIJĄ, portale LRT.lt bei prie LRT susirinkusiems žmonėms. Praėjusiais metais dėl šalyje galiojusio karantino buvo nutrūkusi tradicija, ji šiais metais vėl tęsiama: LRT kurs atminimo laužą, bus dedamos gėlės prie LRT obelisko ir LRT radijo pastato, kur žuvo Laisvės gynėjas kėdainiškis Alvydas Kanapinskas. 

Vėliau 21 val. per LRT PLIUS bus transliuojamas Sausio 13-osios atminimo laužų uždegimo ceremonijos vaizdo įrašas iš Nepriklausomybės aikštės Vilniuje.

Sausio 13 d. 12 val. LRT TELEVIZIJA tiesiogiai transliuos Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimą ir Laisvės premijos įteikimo ceremoniją Nepriklausomybės aikštėje. 

Per LRT PLIUS 17.30 val. – tiesioginė šv. Mišių transliacija iš Vilniaus arkikatedros bazilikos.

19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ – dokumentinis Rimo Bružo režisuotas filmas „Diena po rytojaus“ – apie Sausio 13-osios naktį ir įvykius, nutikusius Vilniuje ir visoje Lietuvoje.


large_P. Lileikio LRT nuotr.m.jpg

medium_P. Lileikio LRT nuotr.m.jpg

small_P. Lileikio LRT nuotr.m.jpg

thumbnail_P. Lileikio LRT nuotr.m.jpg

P. Lileikio LRT nuotr.m.jpg

LRT kviečia visuomenę kartu prasmingai paminėti Laisvės gynėjų dieną

Lietuvos visuomeninio transliuotojo biudžetą 2022 m. sudarys 55,4 mln. EUR. Didžioji jo dalis skiriama turiniui kurti – apie 61,1 proc., personalui išlaikyti –  apie 30,4 proc., administracinėms išlaidoms –  apie 6,1 proc., rinkodarai – apie 2,4 proc. 

„Visuomenė kelia aukštus standartus visuomeniniam transliuotojui, todėl planuodami LRT biudžetą visada galvojame apie tai, kaip išpildyti mūsų žmonių lūkestį gauti kokybišką, naują, prasmingą turinį. Taip pat siekiame būti kuo arčiau mūsų šalies žmonių ir atliepti įvairių visuomenės grupių poreikius. Tikslios, patikimos, autentiškos informacijos poreikis auga, o mes siekiame tai užtikrinti, todėl įkursime dar vieną korespondentų punktą Vašingtone. Šiais metais startavęs auditorijos įtraukties projektas LRT GIRDI apims dar daugiau temų visose trijose LRT platformose, sieksime, kad LRT būtų arčiau kiekvieno žmogaus, todėl aktyviai kelsis iš miesto į regionus“, –  sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Šiais metais LRT įkūrė korespondentų punktą Briuselyje, o jau kitų metų rudenį bus dar vienas naujas korespondentų punktas – šį kartą už Atlanto – Vašingtone. Taip pat ketinama sukurti specialiai žurnalistiniams tyrimams skirtą naują tarptautinę platformą, kurioje anglų kalba būtų publikuojami LRT Tyrimų skyriaus žurnalistų, bendraautorių tiriamosios žurnalistikos darbai. Laukia įdomi tarptautinio bendradarbiavimo patirtis kuriant bendrus dokumentinių tyrimų filmų projektus. 

Bus gerinamas turinys tautinėms bendrijoms. Planuojama reguliariai rengti išvažiuojamąsias radijo Tautinių bendrijų redakcijos transliacijas iš kitakalbių kraštų. Šiais metais pirmą kartą išbandytas naujas specialus radijo trikalbės programos formatas, kuriame diskutuojama trimis kalbomis – rusų, lenkų, lietuvių. Radijo žurnalistai ir toliau rengs tokio tipo diskusijas visuomenei aktualiomis temomis. Šių metų rudenį startavęs auditorijos įtraukties projektas LRT GIRDI įsivažiavo – žurnalistai sulaukė laiškų su aktualiomis temomis iš įvairių Lietuvos regionų. Žurnalistai įsigilino, aprašė, rengė televizijos ar radijo reportažus daugiau nei pusšimčiu temų.  Kitais metais ir toliau bus vystomas šis projektas. Taip pat dar daugiau dėmesio bus skiriama regionams. LRT planuoja įsigyti mobiliąją radijo stotį, su kuria galės keliauti ir rengti tiesiogines transliacijas iš bet kurios Lietuvos vietos. 

„Prasmingas turinys – žodžių junginys, kurį dažnai kartojome kalbėdami apie LRT biudžetą – būtent tai yra svarbi artėjančių metų kryptis. Norime labiau bendradarbiauti su  lietuvių  kūrėjais ir taip skatinti Lietuvos audiovizualinio sektoriaus plėtrą. Toliau dirbsime su TV serialais, siekdami pakelti jų kokybinį lygį.  Šiemet su kalėdiniu filmu atgaivinę televizijos filmo žanrą, ruošiamės ir kitąmet jį vystyti.  Stiprinsime LRT dokumentinę žurnalistiką, įsigydami pasaulyje pripažintus dokumentinius filmus, ypatingas dėmesys  bus skiriamas kultūros temoms“, –  teigia LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas. 

LRT toliau prisidės kuriant jau dabar tarptautinio dėmesio sulaukusį TV serialą „Trolių ferma“. Metų pabaigoje planuojamas rodyti penkių dalių serialas – tai moderni grafo Montekristo istorijos interpretacija, kurioje susipins stiprūs personažai, melagienos, draugystė ir šeimos vertybės.  Bus toliau vystomas šiemet LRT televizijos serialo scenarijų konkurse nugalėjęs projektas „Dumblas“. LRT ketina organizuoti tarptautines TV serialų scenaristų dirbtuves. 

2022-aisiais bus ruošiamas tramplinas vaikų ir jaunimo turinio pokyčiams – iš esmės bus peržiūrimas šiuo metu kuriamas turinys visose platformose. „Vaikai yra viena tų temų, kur lietuvių kūrėjai galės parodyti savo kūrybingumą. Įsivertinsime, ko reikia, kad jaunoji auditorija LRT priimtų kaip savo kanalą  –  šiuolaikišką, įkvepiantį, įdomų ir atvirą bendradarbiavimui. Planuojama inicijuoti nemažai naujų projektų, kurie būtų skirti įvairioms amžiaus kategorijoms, ypatingą dėmesį skiriant sunkiau pritraukiamai auditorijos daliai –  vyresniems vaikams. Dalis pradėtų puikių projektų bus tęsiami ir tobulinami. Vienas iš jų „LRT mokykla“ –  pagalbininkė pedagogams, siekiantiems praturtinti mokomąją medžiagą“, – teigia šiais metais prie LRT prisijungusi vaikų ir jaunimo turinio redaktorė Aistė Jūrė.

Kitais metais eterio laukia jau nufilmuotos naujos laidos mažiesiems: edukacinis serialas „Minčiukų palėpė“, kuriame bus nagrinėjama emocinio intelekto tema, ir „Mano geriausias draugas“ – apie vaikus ir jų gyvūnus. Taip pat ruošiamasi premjerai ¬¬ – Tado Vidmanto animaciniam serialui „Babaužiukai“, kuriame maži robotukai ieško išeičių iš kartais komiškų situacijų.

LRT planuoja dar tikslingiau dėmesį skirti kultūros turiniui, toliau gerinti kokybiško turinio prieinamumą, per kultūrą telkti visuomenę, atspindėti kultūros kasdienybę, transliuoti svarbiausius kultūros reiškinius.  
2022 m. LRT PLIUS pristatys naują „Žiemojimo su opera“ sezoną, kuriame net 14 operų iš svarbiausių pasaulio scenų – Niujorko, Madrido, Berlyno, Zalcburgo, Vienos, Londono, o greta – 14 diskusijų su 28 ekspertais. Taip pat bus pristatytas trečiasis „Šokis plius miestas“ sezonas: 12 naujų įrašų, filmuotų šiuolaikinės architektūros pastatuose Vilkaviškyje, Panevėžyje, Lietuvos pajūryje, Kaune, Vilniuje.
Antrajame „Vizionierių“ sezone bus pristatyta 12 Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų. O 2022 m. pavasarį laukia naujos programos pristatymas „Pavasario koncertai“ – ypatingi koncertai, kuriuos atlieka pasaulinės klasikinės muzikos žvaigždės. Koncertus lydės nauja rubrika „3 minutės iki koncerto“, kurioje lietuvių ekspertai žiūrovus įves į kontekstą.

Žinoma, laukia nauji dokumentikos ciklai, skirti skirtingoms meno sritims: muzikai, dailei, dizainui, architektūrai, paveldui.

Kitais metais planuojama su nauja produkcija stiprinti televizijos ir radijo vasaros sezonus. Radijas ketina ne tik daugiau įsirašyti ir transliuoti Lietuvoje vyksiančių muzikos festivalių, koncertų, bet ir išplėsti šiuolaikinės lietuvių kompozitorių muzikos įrašų archyvą. LRT ketina surengti visus tris radijus – LRT RADIJĄ, LRT KLASIKĄ, LRT OPUS – vienijantį renginį. 

Ketinama ir toliau investuoti į sporto transliacijas. LRT orientuojasi ne tik į populiarius sporto renginius, bet ir toliau sieks rodyti įvairių sporto šakų varžybas. Jau metų pradžioje – sausio 13–30 d. – bus transliuojamas 2022 m. 15-asis Vengrijoje ir Slovakijoje vyksiantis Europos vyrų rankinio čempionatas.  Varžybos bus rodomos ne tik per televizijos kanalus. Portale LRT.lt bus įdiegtas interaktyvus sporto centras, kuriame lankytojai galės lengvai rasti statistiką bei svarbiausią sporto informaciją. 

Vienas iš strateginių LRT tikslų – diegti naujas technologijas, gerinti turinio kūrimo ir sklaidos kokybę, plėtoti išmaniąją TV platformos programėlę, modernizuoti informacinių sistemų įrangą, taip pat atnaujinti garso ir vaizdo įrangą. Toliau bus skaitmeninami archyvai – planuojama įgyvendinti ir archyvų el. prekybos projektą. 

LRT toliau ieškos savo nekilnojamojo turto problemos spendimo.  Išrinkus geriausią architektūrinę idėją, bus pradėti naujo pastato techninio projektavimo darbai. LRT pastatas nenaujintas pastaruosius 30 metų, jis ne tik nebeatitinka šiuolaikinės žiniasklaidos poreikių, bet  yra ir energetiškai neefektyvus, kai kuriose vietose avarinės būklės, o beveik trečdalio savo patalpų LRT nebenaudoja, nors toliau turi užtikrinti jų eksploataciją. 2019 m. atlikta Nekilnojamojo turto studija parodė, kad efektyviausias problemos sprendimas – naujas LRT pastatas, nors šiuo metu lėšų nuolat skiriama ir esamiems pastatams, sprendžiant kritinių pastato vietų problemas. 
  
Naujausiais Europos transliuotojų sąjungos (EBU) duomenimis, 2020 m. LRT biudžetinės lėšos, tenkančios vienam gyventojui, buvo daugiau nei du kartus mažesnės už EBU šalių vidurkį (EBU šalių vidurkis – apie 37 EUR per metus). Lietuvos visuomeninis transliuotojas vienam gyventojui 2020 m. kainavo mažiau nei 17 eurų, per mėnesį – 1,37 euro. 
 
LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydį kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. 


large_473c8e11-50a4-478e-a226-4d53016d4154.jfif

medium_473c8e11-50a4-478e-a226-4d53016d4154.jfif

small_473c8e11-50a4-478e-a226-4d53016d4154.jfif

thumbnail_473c8e11-50a4-478e-a226-4d53016d4154.jfif

473c8e11-50a4-478e-a226-4d53016d4154.jfif

2022 m. LRT biudžetas: naujas korespondentų punktas Vašingtone, inovatyvus turinys vaikams ir jaunimui, stipri dokumentika

„Prieš septynerius metus viena pirmųjų Lietuvoje pradėjau rašyti tinklaraštį apie vaikų ir tėvų ryšį, kuris subūrė visai nemažą sąmoningų tėvų bendruomenę. Tiek rašydama, tiek kalbėdama renginiuose ar konferencijose, akcentuoju viena – į vaikus svarbu žiūrėti, kaip į lygiaverčius mūsų visuomenės narius. Todėl nuo šiol rūpinsiuosi, jog vaikų ir paauglių balsas būtų atspindėtas visose LRT platformose – tiek radijuje, tiek televizijoje, tiek portale bei socialiniuose tinkluose. 

Norisi, kad vaikai LRT priimtų, kaip savą kanalą. Svarbu, kad jie čia rastų aktualių temų, įkvėpimo, atsakymų į rūpimus klausimus. O mes, kaip visuomeninis transliuotojas, būtume patikimi pagalbininkai tėvams ir mokytojams, ugdantiems XXI amžiaus asmenybes“, – teigia LRT vaikų ir jaunimo turinio redaktorė Aistė Jūrė. 

Aistė Jūrė pastaraisiais metais dirbo kūrybos vadove reklamos agentūroje „New!”, taip pat žinoma kaip socialinių tinklų profilio apie vaikų ir tėvų santykį „Ū ilgoji” autorė. Nuo šiol A. Jūrė rengs bei įgyvendins ilgalaikę LRT turinio vaikams ir jaunimui strategiją, intensyviai gilinsis į turinio, skirto jaunajai auditorijai, išplėtimą, koordinuos jo kūrimą ir bendradarbiaus su Lietuvos bei užsienio švietimo, kūrybinių industrijų bei kultūros organizacijomis.


large_Aistė Jūrė E. Blaževič LRT nuotr..jpg

medium_Aistė Jūrė E. Blaževič LRT nuotr..jpg

small_Aistė Jūrė E. Blaževič LRT nuotr..jpg

thumbnail_Aistė Jūrė E. Blaževič LRT nuotr..jpg

Aistė Jūrė E. Blaževič LRT nuotr..jpg

LRT vaikų ir jaunimo turinio redaktorė Aistė Jūrė: į vaikus svarbu žiūrėti, kaip į lygiaverčius mūsų visuomenės narius

Lietuvos radijas ir televizija

Apie mus

SVARBIAUSI DOKUMENTAI

PRANEŠIMAI ŽINIASKLAIDAI

Prenumeruokite

LRT valdymas

Darbuotojų atsiliepimai

PRANEŠIMAI ŽINIASKLAIDAI