„Mūsų tikslas – atvira ir prieinama visuomeninė medija visiems. Didžiuojamės galėdami būti tie, kurie pirmieji Lietuvos žiniasklaidos erdvėje pristato tokią technologinę inovaciją. Daugiakalbiai subtitrai tiesioginėse transliacijose, paremti automatiniu vertimu realiu laiku, yra ne tik techninis laimėjimas, bet ir esminis žingsnis prieinamumo link. Tai leidžia greičiau ir patogiau pasiekti patikimą turinį skirtingoms bendruomenėms ir įtvirtina mūsų, kaip visuomeninio transliuotojo, įsipareigojimą taikyti pažangiausias priemones tarnaujant visuomenei“, – sako LRT Interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis.

Kodėl tai svarbu kokybei ir prieinamumui?

Greitesnis informacijos supratimas skirtingomis kalbomis. Žiūrovai, kuriems lietuvių kalba dar nėra įprasta, gali sekti žinias, laidas ir diskusijas jiems suprantama kalba – tai ypač vertinga per krizes ar svarbius visuomenės įvykius.

Didesnis turinio prieinamumas žmonėms, kurie dirba triukšmingoje aplinkoje arba patogiau skaito nei klausosi. Subtitrai padeda neprarasti svarbiausių akimirkų net ir be garso.

Skaidrumas dėl technologijų. Automatinis vertimas gali turėti netikslumų, tačiau jis sparčiai tobulėja ir jau dabar leidžia gauti esmę čia ir dabar. LRT aiškiai nurodo šį aspektą ir kviečia supratingai vertinti galimas nedideles klaidas.

Buvimas šalia žmonių — ne tik technologija

Ši funkcija yra kvietimas į bendrą informacinę erdvę visiems, kas gyvena Lietuvoje, nepriklausomai nuo gimtosios kalbos, gyvenimo situacijos ar laikinų barjerų.

„Automatiniai subtitrai tiesioginėse transliacijose – tai ne tik puikus būdas atvykusiems iš kitų šalių sekti aktualijas, mokytis lietuvių kalbos, bet kartu tai ir žmogaus teisių klausimas, nes ši priemonė prisideda prie lygių galimybių visiems užtikrinimo. Kuo greičiau žmonės pradeda suprasti ir vartoti kalbą, tuo sklandžiau jie įsilieja į bendruomenę – nuo pokalbių darbe iki dalyvavimo vietos gyvenime“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos ir marketingo vadovė Ieva Dirmaitė.

Kaip išbandyti?

Atidarykite LRT.lt tiesioginę LRT TELEVIZIJOS transliaciją ir subtitrų meniu pasirinkite norimą kalbą. Viskas veikia realiojo laiko režimu, be papildomų programėlių.

large_2217810-917031-1287x836 (1).jpg

medium_2217810-917031-1287x836 (1).jpg

small_2217810-917031-1287x836 (1).jpg

thumbnail_2217810-917031-1287x836 (1).jpg

2217810-917031-1287x836 (1).jpg

Kiekvienam Lietuvoje: LRT.lt tiesioginių transliacijų subtitrai net 5 kalbomis

Nauja tvarka ir platesnės galimybės

Nuo šių metų balandžio veikianti nauja socialinės paramos projektų tvarka praplėtė galimybes NVO neatlygintinai transliuoti paramos žinutes LRT eteryje. Pirmojoje atrankoje projektų transliacijoms 2025 m. antrojo pusmečio laikotarpiui buvo pasirinkti septyni projektai, kurių tematikos apima emocinę gerovę, socialinę atskirtį, pagalbą vaikams ir jaunimui, aplinkosaugą bei paramą Ukrainai.

Kasmet ketinama atrinkti 3 paramos renginius ir 7 paramos kampanijas – pateiktus projektus vertina specialiai sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukiami sektoriaus ekspertai ir visuomenės atstovai.

Kodėl svarbu kurti pokytį?

LRT socialinės kampanijos ugdo pilietiškumą, stiprina visuomenės atsparumą ir įrodo, kad kiekvieno žmogaus indėlis svarbus.

„Prisidėti prie socialinių iniciatyvų, formuojančių mūsų visuomenės ateitį, ugdančių pilietiškumą, visuomenės atsparumą, socialinį solidarumą, jautrumą ir empatiją – laikome LRT misijos dalimi. Mums svarbu atrasti ir padėti išgirsti organizacijas, kurios savo kasdieniu darbu keičia bendruomenių ir atskirų žmonių gyvenimus. Tokios iniciatyvos įkvepia tikėjimą, kad pokytis įmanomas, jei prie jo prisidedame kiekvienas iš mūsų. LRT nori būti tokių pokyčių partneris ir balsas“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Kaip tai veikia?

Paraiškos vertinamos atvirai ir skaidriai. Atrinkti projektai gauna LRT televizijos, radijo ir skaitmeninių kanalų sklaidą bei kūrybinį dėmesį. Per metus sąmoningai pasirenkamas ribotas iniciatyvų skaičius, kad kiekvienai būtų skiriamas stiprus, o ne simbolinis dėmesys. Sprendimai ir ataskaitos – vieši.

Vertinimo kriterijai: projekto metu sprendžiama problema ir siekiamas pokytis; auditorija; komunikacijos koncepcija ir pagrindinė žinutė; organizacijos pajėgumas ir skiriami resursai projektui įgyvendinti; projekto organizatoriaus reputacija ir patikimumas.

Poveikio pavyzdys

Vienas iš sėkmingų ankstesnių bendradarbiavimo pavyzdžių – senųjų miškų išsaugojimui skirta lėšų rinkimo kampanija „Neįkertamas turtas“. LRT suteikta platforma atvėrė „Sengirės fondui“ duris į platesnę auditoriją ir paskatino surengti vasaros pabaigos paramos akciją. Jos metu surinkta daugiau nei 180 000 eurų, už kuriuos jau išpirkti ir apsaugoti 31,3 hektarai senųjų Lietuvos miškų.

„Galimybė turėti sklaidos resursą LRT eteryje mums tapo postūmiu surengti vasaros pabaigos kampaniją, kurios metu pavyko ne tik surinkti reikšmingą paramą, bet ir suvienyti visuomenę bendram tikslui. Šios lėšos jau konvertavosi į fondo mokslininkų bendruomenės kruopščiai atrinktus ir išpirktus miškus, kurie bus išsaugoti ateities kartoms. Tai rodo, kad bendradarbiavimas su visuomeniniu transliuotoju gali tapti pretekstu rezonansinių iniciatyvų atsiradimui“, – sako Rimantas Paukštė, vienas iš „Neįkertamo turto“ kampanijos iniciatorių.

LRT indėlis į socialinių temų viešinimą

LRT nuolat aktyviai viešina įvairių institucijų ir viešųjų organizacijų aktualią socialinę informaciją. 2024 m. LRT eteryje buvo transliuota 144 valandos socialinių, kultūrinių ir šviečiamųjų pranešimų. Daugiau nei 40 proc. šio laiko skirta socialinės prevencijos, visuomenės emocinės sveikatos ir pažeidžiamų grupių informavimo pranešimams, taip pat šviečiamųjų bei sporto iniciatyvų viešinimui.

Be informacinių pranešimų, LRT įvairias socialines bei kitas visuomenės ugdymui skirtas temas išsamiai apžvelgia kasdien aktualijų laidose per televiziją ir radiją bei portale LRT.lt. Gyventojų problemų sprendimui skirta laida „LRT girdi“, kiekvieną sezoną parodanti apie pusšimtį istorijų, kurių dalį lydi realūs pokyčiai visuomenei. Informacija aktyviai pritaikoma socialiniams tinklams – pavyzdžiui, finansiniam raštingumui ugdyti skirti „Jonas žino“ epizodai čia surenka šimtus tūkstančių peržiūrų.

Kaip pateikti paraišką?

Paraiškos priimamos iki 2025 m. lapkričio 15 d. imtinai.

large_2216579-313961-1287x836 (1).jpg

medium_2216579-313961-1287x836 (1).jpg

small_2216579-313961-1287x836 (1).jpg

thumbnail_2216579-313961-1287x836 (1).jpg

2216579-313961-1287x836 (1).jpg

LRT: atviras kvietimas NVO 2026 m. teikti paraiškas socialinės paramos projektams

Kas yra lengvai suprantama kalba?

Tai ekspertų sukurtas informacijos pateikimo metodas, padedantis aiškiai, nuosekliai ir suprantamai perteikti temas žmonėms, kuriems įprasti tekstai gali būti pernelyg sudėtingi. Rengiant turinį remiamasi lengvai suprantamos kalbos žodynu ir gairėmis, kurios užtikrina trumpus sakinius, aiškią struktūrą, paaiškintus terminus ir iliustratyvius pavyzdžius.

„LRT Paprastai“ leidžia svarbiausias naujienas ir paaiškinimus pateikti taip, kad jas patogiai suprastų kuo platesnė auditorija – nuo žmonių, turinčių intelekto ar psichosocialinę negalią, iki senjorų ar lietuvių kalbos besimokančių užsieniečių. Tai ne turinio „supaprastinimas“, o atsakomybė aiškiai kalbėti ir paaiškinti – kad kiekvienas turėtų lygias galimybes gauti jam svarbią informaciją“, – sako LRT.lt vyr. redaktorius Mindaugas Jackevičius.

Kaip veikia „LRT Paprastai“?

„LRT Paprastai“ polapyje publikuojamas LRT žurnalistų atrinktas ir pritaikytas naujienų bei paaiškinamasis turinys. Visos publikacijos įgarsinamos – tekstas paverčiamas žmogaus šnekai artimu balsu (text-to-speech), todėl informaciją bus galima ne tik skaityti, bet ir klausyti.

„Labai džiugu ir prasminga, kad LRT portalas pradeda rengti žinias lengvai suprantama kalba. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ jau daugiau nei dešimtmetį pasisako, kad, remiantis Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsniu, viešoje erdvėje pateikta informacija turi būti suprantama kiekvienam, pateikta prieinamais formatais – šiuo atveju lengvai suprantama kalba. „LRT Paprastai“ naujienos yra puiki priemonė žmonėms su intelekto negalia, taip pat tiems, kurie patiria skaitymo ar suvokimo sunkumų, būti informuotiems ir dalintis tarpusavyje apie kasdien Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius politinius, kultūrinius, mokslo ar sporto įvykius“, – sako Ramunė Lebedytė-Undzėnienė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ atstovė.

Kodėl tai svarbu?

Lengvai suprantama kalba padeda tiems, kurie dėl negalios, amžiaus, kalbos žinių ar kitų priežasčių susiduria su informacijos suvokimo barjerais. Tai – svarbus žingsnis užtikrinant, kad viešai svarbi informacija būtų prieinama kuo platesnei visuomenės daliai.

Nuo 2024 m. pradžios valstybės ir savivaldybių institucijos įpareigotos tam tikrais atvejais informaciją asmenims su negalia teikti jų pasirinktu prieinamu būdu. LRT nuosekliai plečia turinio prieinamumą: vien 2024 m. LRT eteryje žiūrovus pasiekė 518 val. į gestų kalbą išversto turinio, 567 val. subtitruoto turinio, o portale LRT.lt buvo prieinami 7 820 titruoto turinio vienetų.

Kur rasti?

Projektą rasite „LRT Paprastai“ polapyje portale LRT.lt.

large_2213852-938019-1287x836 (2).jpg

medium_2213852-938019-1287x836 (2).jpg

small_2213852-938019-1287x836 (2).jpg

thumbnail_2213852-938019-1287x836 (2).jpg

2213852-938019-1287x836 (2).jpg

Portalas LRT.lt nuo šiol prieinamas lengvai suprantama kalba

„Pernai LRT prisijungė prie prestižinio PRIX EUROPA aljanso, organizuojančio didžiausią Europos radijo, televizijos bei skaitmeninės produkcijos konkursą. Didžiuojuosi man parodytu pasitikėjimu prisidėti prie šio festivalio veiklos ir eiti valdybos prezidentės pareigas. Ilgametes tradicijas turintis festivalis ne tik puoselėja aukštus žiniasklaidos kokybės standartus, bet ir stiprina Europos bendrystę, atspindėdamas jos kultūrų ir balsų įvairovę – džiaugiuosi galėdama jame atstovauti ir Baltijos šalių perspektyvai“, – teigia LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

PRIX EUROPA valdyba prižiūri konkurso organizavimą ir priima pagrindinius sprendimus, susijusius su aljanso veikla. LRT vadovė pakeitė anksčiau aljanso prezidento pareigas ėjusį Belgijos nacionalinio transliuotojo prancūzų kalba RTBF generalinį direktorių Jean-Paul Philippot. Jis kartu su dr. Frank-Dieter Freiling, ZDF vyresniuoju viceprezidentu, atsakingu už tarptautinius reikalus, eis PRIX EUROPA viceprezidentų pareigas.

PRIX EUROPA – didžiausias ir įtakingiausias Europos radijo, televizijos bei skaitmeninės produkcijos konkursas, kuriame skirtingose kategorijose kasmet dalyvauja šimtai žiniasklaidoje sukurtų kūrinių. Prie šį konkursą organizuojančio aljanso LRT prisijungė 2024 m.

Šiemet festivalyje PRIX EUROPA buvo pateikti net 583 garso, vaizdo ir skaitmeninio turinio darbai iš 261 žiniasklaidos organizacijos Europoje. Iš jų skirtingoms nominacijoms atrinkti 162 kūriniai iš 30 šalių, tarp jų – keturi LRT darbai.

Garso dokumentikos kategorijoje nominuota LRT RADIJO dokumentika „Atsisveikinimas su Kostia“, muzikinių programų kategorijoje – LRT OPUS garso dokumentika „Patiriant katarsį“, garso dramos kategorijoje – LRT KLASIKOS garso serialas „Įsilaužimas Baltijos mieste“.

Skaitmeninės medijos kategorijoje nominuotas LRT Tyrimų skyriaus tarptautinis tyrimas „Slaptas Rusijos karas prieš Europą“, atliktas bendradarbiaujant su Europos transliuotojų sąjungos (EBU) Tiriamosios žurnalistikos tinklu.

2024-aisiais LRT RADIJO garso dokumentika „Atsivėrimas“, kurta Ingos Janiulytės-Temporin ir Rūtos Dambravaitės, įvertinta kaip geriausia garso dokumentika.

large_2211376-905026-1287x836 (1).jpg

medium_2211376-905026-1287x836 (1).jpg

small_2211376-905026-1287x836 (1).jpg

thumbnail_2211376-905026-1287x836 (1).jpg

2211376-905026-1287x836 (1).jpg

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tapo PRIX EUROPA aljanso prezidente

Artėjant Vėlinėms pristatoma tinklalaidė ketvirtadieniais bus publikuojama LRT radiotekoje, o po 10.30 žinių trumpesnę versiją laidoje „10-12“ išgirs ir LRT RADIJO klausytojai.

Dešimtyje tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“ epizodų žurnalistės ieško asmeninių istorijų, kalbina skirtingų profesijų ir patirčių žmones, šalia mirties temos būnančius dažniau nei daugelis, bei domisi, kaip siekiama spręsti problemas, kylančias artimųjų išlydėjimo srityje.

„Imdamosios mirties temos nenorime kieno nors gyvenimo paversti į liūdną ar dar liūdnesnį. Atvirkščiai – beveik visi mūsų pašnekovai savais būdais liudija, kad buvimas šalia mirties įneša daugiau džiaugsmo ir prasmės į kasdieną“, – pastebi tinklalaidės bendraautorė Ž. Kropaitė.

Anksčiau Ž. Kropaitė ir G. Čiužaitė kartu rengė tremtinių ir politinių istorijas atskleidusią tinklalaidę „Stipresni už Sibirą“.

„Deja, netikėtai susiklostė, kad šios laidos buvo paskutinės, kurias girdėjo mano mama ir Živilės močiutė. Panašiu laikotarpiu susidūrusios su artimiausių žmonių mirtimi, išgirdusios kitų istorijų, manom, kad verta, o kai kuriais atvejais būtina atviriau kalbėti ir apie iššūkius, kurių kyla išlydint brangius žmones“, – pasakoja G. Čiužaitė.

Autorės tinklalaidėje sieks paliesti filosofinius klausimus apie savo baigtinumo, nežinomybės priėmimą. Taip pat domėsis ir etiniais bei finansiniais šios temos aspektais: ko reikia, kad paskutines gyvenimo dienas žmogus praleistų oriai? Ką daryti, kad netrūktų palydėjimui svarbią slaugytojo profesiją besirenkančių žmonių?

Tarp pirmųjų laidų dalyvių bus medikai, psichologė, kultūros antropologė, laidotuvių palydėtoja, kunigas, skirtingų kartų giedotojai – ir studentai, ir devynis dešimtmečius skaičiuojantys žilagalviai.

Tinklalaidė „Prieš atsisveikinant“ – ketvirtadieniais po 10.30 val. žinių per LRT RADIJĄ ir LRT radiotekoje.

medium_2207542-993814-1287x836.jpg

small_2207542-993814-1287x836.jpg

thumbnail_2207542-993814-1287x836.jpg

2207542-993814-1287x836.jpg

Naujoje LRT RADIJO tinklalaidėje – jautrūs klausimai apie mirtį 

„Labai džiugu matyti, kad mūsų auditorija auga ir aktyviai domisi LRT KLASIKOS siūlomomis tiesioginėmis transliacijomis – nuo koncertų ir festivalių iki specialiųjų kultūros laidų. Tai įkvepia ir skatina dar labiau stiprinti kokybiško turinio pasiūlą“, – sako LRT KLASIKOS vadovas Dainius Vanagas.

Pasak jo, augantys skaičiai rodo, kad klausytojai vertina profesionaliai parengtą, turiningą ir įvairiapusę LRT KLASIKOS programą. „Kultūra šiandien yra labai svarbi – ji telkia, praturtina ir suteikia prasmės kasdienybei. Džiugu, kad mūsų turinys atranda savo žiūrovus ir klausytojus“, – priduria D. Vanagas.

LRT KLASIKA nuosekliai plečia tiesioginių transliacijų pasiūlą, siekdama, kad kuo daugiau kultūrinių įvykių pasiektų visuomenę – tiek per radiją, tiek skaitmeninėje erdvėje.

large_2205847-87308-1287x836.jpg

medium_2205847-87308-1287x836.jpg

small_2205847-87308-1287x836.jpg

thumbnail_2205847-87308-1287x836.jpg

2205847-87308-1287x836.jpg

LRT KLASIKOS tiesioginių transliacijų peržiūros LRT.lt šoktelėjo net 81 procentu

Pirmose rungtynėse namuose su Varšuvos ekipa laidą ves LRT sporto žurnalistas Benas Klimaitis, šią vasarą su Mindaugu Kuzminsku apžvelgęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žygį Europos čempionate. Jis kalbins krepšinio ekspertą Augustą Šuliauską, kuris kartu su Roku Grajausku šį sezoną komentuos Vilniaus „Ryto“ kovas.

„LRT tikslas yra ne tik parodyti rungtynes, bet žiūrovui suteikti kuo daugiau informacijos ir įžvalgų apie jas. Tikime, kad šį sezoną sostinės komandai pavyks toli žengti FIBA Čempionų lygoje ir galėsime džiaugtis ilgu sezonu. Praturtinti stengiamės kiekvieną LRT sporto transliaciją – mūsų žurnalistai specialiomis laidomis padėjo nušviesti pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionatą Kaune bei Lietuvos vyrų futbolo rinktinės žygį pasaulio čempionato atrankoje. Su nekantrumu laukiame ir pirmųjų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rungtynių pasaulio čempionato atrankoje, kurias jau bus galima stebėti per LRT“, – apie transliacijas lydintį turinį kalbėjo LRT Sporto grupės vadovė Dovilė Šeduikytė.

Vilniaus „Rytas“ FIBA Čempionų lygos A grupėje susitiks su Varšuvos „Legia“, Heidelbergo „MLP Academics“, Patrų „Promitheas“. Grupės nugalėtojas pateks tiesiai į „Top 16” etapą, o antrą ir trečią vietas grupėje užėmusios komandos žais įkrintamosiose.

Pastaraisiais metais „Rytui“ niekaip nepavyksta peržengti „Top 16” etapo, bet Giedriaus Žibėno komanda šį sezoną tikisi nutraukti šį prakeiksmą.

„Bent jau pirmas mėnesis per šiuos šešerius metus yra išskirtinis energijos, kūno kalbos prasme. Žaidėjai kitokiu veidu eina į aikštelę, į kiekvieną treniruotę. Iki šiol dar neturėjome nė vienos prastos treniruotės, kur kažkas ateitų be energijos. Tuo skiriamės. Kodėl į tai įėjome taip greitai? Čempionų lyga nelaukia. Sezonas prasideda greitai, rungtynės iškart yra lemiamos, labai svarbios, o taškų jokiais būdais negalima per daug švaistyti“, – interviu LRT teigė G. Žibėnas.

Primename, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kovas pasaulio ir Europos čempionatų atrankose bei pačius Pasaulio ir Europos krepšinio čempionatus nuo šio lapkričio ir mažiausiai iki 2029 metų galėsite matyti per LRT kanalus.

Visas „Ryto“ grupių etapo tvarkaraštis:
Spalio 7 d. „Rytas“ – Varšuvos „Legia“
Spalio 15 d. Heidelbergo „MLP Academics“ – „Rytas“
Spalio 22 d. „Rytas“ – Patrų „Promitheas“
Lapkričio 5 d. „Rytas“ – Heidelbergo „MLP Academics“
Lapkričio 18 d. Varšuvos „Legia“ – „Rytas“
Gruodžio 17 d. Patrų „Promitheas“ – „Rytas“

medium_2164269-214511-1287x836 (1).jpg

small_2164269-214511-1287x836 (1).jpg

thumbnail_2164269-214511-1287x836 (1).jpg

2164269-214511-1287x836 (1).jpg

Vilniaus „Ryto“ žygis FIBA Čempionų lygoje – su nauja apžvalga „Rytas“ per LRT“

PRANEŠIMAI ŽINIASKLAIDAI

Pagrindinė informacija apie pranešimus žiniasklaidai

LRT pranešimai žiniasklaidai

Pranešimai žiniasklaidai