Visos akcijos metu – nuo sausio 30 d. iki vasario 24 d. – susivienijusios organizacijos kviečia aukoti vienam tikslui – oro erdvės stebėjimo radarams, kurie padės žvalgyti Ukrainos dangų ir greičiau bei tiksliau reaguoti į priešo atakas. 

„Radarų užduotis – stebėti oro erdvę. Šie nauji radarai iš Izraelio unikalūs tuo, kad gali aptikti visų tipų, dydžio ir greičio danguje judančius objektus. Įprasti radarai nepritaikyti stebėti mažus ir žemai skraidančius objektus. Rusijos paleidžiamos raketos ir dronai kelia mirtiną grėsmę Ukrainos gynėjams ir civiliams. Šitie radarai smarkiai prisidės užkertant kelią Rusijos mirties nešėjams“, – teigia organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas. 

Per akciją „Radarom!” tikimasi surinkti 5 mln. eurų, už kuriuo būtų perkami radarai Ukrainai. Tikimasi, kad pirmoji pažangi stebėjimo technika Ukrainą pasiektų dar akcijos pradžioje. Visi, norintys prisidėti prie didžiausios akcijos karo niokojamai Ukrainai, gali tai padaryti skambindami trumpuoju telefonu 1482 – auka 5 eurai. Taip pat aukoti galima ir apsilankius specialiame puslapyje radarom.lt, kuriame yra galimybė atlikti bankinį pavedimą būtinai nurodant – „radarom“.

„Jau įrodėme, kad galime ne tik priimti tuos, kuriems reikia pagalbos, bet prireikus netgi padėti įsigyti tokias apsaugos priemones kaip karinis dronas „Bayraktar“, todėl kviečiame vienytis dar kartą ir padėti Ukrainai apsisaugoti nuo infrastruktūrą naikinančių priešo atakų ir pasiekti pergalę kovoje už mūsų visų laisvę“, – teigia internetinės televizijos „Laisvės TV“ įkūrėjas, laidų vedėjas Andrius Tapinas. 

„Padarykime viską, kad šie metai būtų karo Ukrainoje pabaigos metai. Kiekviena auka yra svarbi. Vienas, du, trys, keturi eurai – viskas veikia bendrai pergalei. Kiekvienas civilis yra svarbus. Kiekvienas karys yra svarbus. Kiekvienas euras yra svarbus. Padarome viską, ką galime“, – teigia visuomenininkas, paramos fondo „1K” vadovas Olegas Šurajevas. 


Prie akcijos kviečiamos aktyviai prisijungti verslo organizacijos – jau ne viena įsitraukė, vos išgirdusi apie planuojamą akciją. LRT ir pagalbą Ukrainai teikiančios organizacijos yra dėkingos už paramą verslo įmonėms, todėl specialiame puslapyje radarom.lt yra skelbiami visi prisidėję. 

„Kariaujanti tauta nepavargsta, tad kodėl turėtume pavargti mes? Kaip man sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, jei jaučiatės pavargę, pagalvokite apie karius fronte ir žūstančius nekaltus ukrainiečius. Ši iniciatyva padės nuo rusų teroro apsaugoti Ukrainos žmones, tad kiekvieno indėlis labai svarbus. Žinau, kad mūsų šalies žmonės ir toliau tęs pagalbos misiją iki pergalės. Ypač kviečiu Lietuvos verslo bendruomenę prisidėti ir parodyti, kad laisvė yra svarbiausia vertybė. Padėkime laisvei nugalėti“, – teigia organizacijos „Stiprūs kartu“ iniciatorius Edmundas Jakilaitis. 

Kviečiame visus prisijungti prie akcijos „Radarom!” aukojant bei skleidžiant žinią. Daugiau informacijos bei specialiai akcijai paruoštos medžiagos, kurią galima naudoti socialiniuose tinkluose, rasite puslapyje radarom.lt. 

Akcija truks keturias savaites, o ją vainikuos speciali LRT televizijų, radijų, portalo transliacija visą vasario 24 d. Vakare vyks baigiamasis paramos koncertas per LRT TELEVIZIJĄ.

Aukoti galima telefonu – 1482 – auka 5 eurai – bei puslapyje radarom.lt. 



large_D. Umbraso E. Blaževič nuotr. LRT maketas.jpg

medium_D. Umbraso E. Blaževič nuotr. LRT maketas.jpg

small_D. Umbraso E. Blaževič nuotr. LRT maketas.jpg

thumbnail_D. Umbraso E. Blaževič nuotr. LRT maketas.jpg

D. Umbraso E. Blaževič nuotr. LRT maketas.jpg

Lietuva vienijasi: prasideda didžiausia akcija Ukrainai palaikyti

Sausio 13-osios naktį pirma nutrūko Lietuvos radijo transliacija, kur iki paskutinės akimirkos pranešimus skaitė diktoriai Bernadeta Lukošiūtė ir Algimantas Sadukas. Tada desantininkai pasuko link televizijos studijų. Viename iš koridorių darbuotojai paslėpė įjungtą televizijos kamerą ir visas pasaulis pamatė, kaip sovietų kariai ieškojo įėjimo į studiją, kurioje tiesioginiame eteryje dirbo ir iki paskutinės minutės įvykius komentavo televizijos žurnalistė Eglė Bučelytė, pranešinėjusi kaip priešas veržiasi į kabinetus ir užima aukštą po aukšto. 

Į televizijos aparatinę įsiveržę desantininkai nutraukė visas transliacijas. Užgrobę radijo ir televizijos pastatus Vilniuje, okupantai siekė įtikinti žmones, kad teisėta Lietuvos valdžia nuversta. Bet po 40 sekundžių Lietuva ir pasaulis nepriklausomą Lietuvos balsą išgirdo iš Sitkūnų radijo stoties.

„8-ių dalių pasakojime „Nenutildytų žodžių istorija: LRT sausio 13-ąją“ LRT RADIJAS kviečia prisiminti nakties įvykius ir žmones, kurie padarė viską, kad radijas ir televizija toliau galėtų tęsti transliacijas, kad ir laikinose patalpose: naktį buvo išvežta televizijos kilnojamoji stotis, išneštos kameros, vaizdo kasetės su svarbiausiais įrašais. Dėl to pasaulio žiniasklaida galėjo paskelbti autentiškus įrašus, kuriuose užfiksuoti okupantų veiksmai.

Tą naktį radijo ir televizijos darbuotojai pademonstravo savo atsidavimą darbui nepaisant jokių aplinkybių. Ir šiandien radijas turėtų galimybę transliuoti didelei auditorijai, deja, bet tenka apie tai susimąstyti, kai matome, kokie baisūs įvykiai vyksta Ukrainoje. Šie trumpi pasakojimai yra tam tikra padėka visiems, dirbusiems tą naktį, bei indėlis į istoriją ateities kartoms“, – teigia LRT RADIJO redakcijos vadovė Guoda Litvaitienė.

Trumpus dokumentinius pasakojimus galima išgirsti specialiame polapyje bei LRT radiotekoje. 


large_Sausio 13-osios minėjimas prie LRT Sausio 13-osios memorialo 2_D. Umbraso LRT nuotr..jpg

medium_Sausio 13-osios minėjimas prie LRT Sausio 13-osios memorialo 2_D. Umbraso LRT nuotr..jpg

small_Sausio 13-osios minėjimas prie LRT Sausio 13-osios memorialo 2_D. Umbraso LRT nuotr..jpg

thumbnail_Sausio 13-osios minėjimas prie LRT Sausio 13-osios memorialo 2_D. Umbraso LRT nuotr..jpg

Sausio 13-osios minėjimas prie LRT Sausio 13-osios memorialo 2_D. Umbraso LRT nuotr..jpg

„Nenutildytų žodžių istorija: LRT sausio 13-ąją“ – radijo pasakojime nugulė autentiški kraupios nakties įrašai

Naujoji EBU vykdomoji valdyba išrinkta EBU narių atstovams balsuojant už kandidatūras, kurias prieš tai atrinko ir asamblėjai pateikė specialusis EBU nominacijos komitetas.  

„EBU vykdomajai valdybai teko dirbti precedento neturinčių socialinių, politinių, ekonominių krizių ir karo paženklintu metu. Tokiomis aplinkybėmis visai valdybai, įskaitant ir mane, dažnai tekdavo priimti sunkius sprendimus tam, kad EBU galėtų toliau sėkmingai veikti plėtodama visuomeninę žiniasklaidą. Daugumos kadenciją baigiančios valdybos narių perrinkimas rodo pasitikėjimą visa valdyba ir  atskirais jos nariais bei sprendimais, – sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. – Ši situacija taip pat privertė EBU iš naujo permąstyti visuomeninės žiniasklaidos vertybes, ypač nepriklausomybę, ir tai, kaip EBU galėtų geriau prisidėti prie to, kad šių vertybių paisoma ir jos saugomos EBU narių.“

EBU valdyba atsakinga už EBU politikos ir strategijos įgyvendinimą. Valdybą sudaro devyni nariai, renkami dvejiems metams, taip pat valdybai pirmininkaujantis prezidentas bei viceprezidentas, renkami atskira procedūra.  

„Naujoje valdyboje tęsiu darbą siekdama, kad EBU liktų ištikima savo vertybėms ir remtų savo narius. Tarp mano prioritetų valdyboje ateinantiems dvejiems metams – skatinti tarp EBU narių diskusijas ir keitimosi patirtimi iniciatyvas, padedančias visuomeniniams transliuotojams, ypač mažoms organizacijoms mūsų regione, bendrai spręsti visuomenės susiskaldymo ir mažėjančio pasitikėjimo žiniasklaida problemas, geriau pasiruošti skaitmeninės transformacijos iššūkiams ir geriau patenkinti mūsų auditorijų lūkesčius”, – kalbėjo Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. 

Aštuoni iš devynių naujos valdybos narių šias pareigas ėjo kadenciją baigiančioje valdyboje ir jas tęs kartu su EBU prezidente Delphine Ernotte Cunci (France Télévisions) ir viceprezidentu Petru Dvořáku (Čekijos televizija). Valdybos nariai atstovauja šioms visuomeninės žiniasklaidos organizacijoms: BBC (Jungtinė Karalystė), BR (Vokietija), LRT, „Rai“ (Italija), RTP  (Portugalija), Švedijos radijui SR,  SRG SSR (Šveicarija), UA:PBC (Ukraina) ir Vatikano radijui. 

Vykdomoji valdyba teikia rekomendacijas ir pasiūlymus generalinei asamblėjai dėl strategijos, naujų narių ar asocijuotų narių priėmimo, narystės sustabdymo ar nutraukimo, EBU komitetų ir darbo grupių darbo organizavimo ir naujų grupių steigimo, narystės mokesčių, taip pat teikia EBU generalinei asamblėjai biudžeto ir strateginį planus.

Kaip EBU valdybos narė M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat eina EBU Audito komiteto nario pareigas ir vykdo valdybos asmens ryšiams su EBU Naujienų komitetu funkcijas. Ji yra pirmoji Baltijos šalių visuomeninių transliuotojų atstovė, einanti šias aukštas pareigas EBU. 

LRT yra svarbiausio pasaulyje visuomeninę žiniasklaidą vienijančio profesinio aljanso narė nuo 1993 m. EBU atstovauja visuomeninių transliuotojų interesams ir juos gina tarptautiniu ir vietos mastu, taip pat padeda nariams įsigyti ir kurti aukščiausios kokybės turinį, dalytis tarpusavyje geriausia patirtimi ir žiniomis, burti ekspertų bendruomenę. EBU palaiko televizijos ir radijo programų mainų sistemas Eurovision ir Euroradio, per kurias nariai ir partneriai dalijasi naujienų, sporto ir muzikos renginių įrašais ir tiesioginėmis transliacijomis. EBU organizuoja bendrus pramoginius ir kultūros projektus, svarbiausias jų – tarptautinis „Eurovizijos“ dainų konkursas. 

Dabar EBU jungia 112 žiniasklaidos organizacijų 56 valstybėse Europoje ir už jos ribų, taip pat asocijuotus narius Azijoje, Afrikoje, JAV ir Pietų Amerikoje.

Kiti du LRT atstovai – Radijo departamento vadovas Giedrius Masalskis ir Interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis – yra EBU Radijo ir Skaitmeninio komitetų, atsakingų už EBU veiklos atskirose sektoriuose valdymą, nariai. 


large_Monika Garbačiauskaitė-Budrienė E.Blaževič LRT nuotr..jpg

medium_Monika Garbačiauskaitė-Budrienė E.Blaževič LRT nuotr..jpg

small_Monika Garbačiauskaitė-Budrienė E.Blaževič LRT nuotr..jpg

thumbnail_Monika Garbačiauskaitė-Budrienė E.Blaževič LRT nuotr..jpg

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė E.Blaževič LRT nuotr..jpg

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė perrinkta antrai kadencijai į EBU vykdomąją valdybą

Lietuvos visuomeninio transliuotojo biudžetą sudarys 63,4 mln. EUR. Kaip ir anksčiau, didžiausia dalis bus skirta turiniui – beveik 58 proc. Personalui – 32 proc., administracinėms išlaidoms – 7 proc., rinkodarai – 2,5 proc. Planuojant šių metų biudžetą teko atsižvelgti ne tik į dėl infliacijos kylančias turinio įsigijimo kainas, bet ir žymiai padidėjusias išlaidas elektrai ir kitiems LRT pastato išlaikymo kaštams. 

„Kitų metų LRT veiklą ir jai skirtą biudžetą planavome jau pagal naująją strategiją, nubrėžusią ambicingus tikslus. Auditorija yra svarbiausia, o ji iš mūsų tikisi pačios aukščiausios kokybės, autentiško, prasmingo ir aktualaus turinio, kuris būtų prieinamas jai patogiais būdais. Mes ištikimai tarnausim visiems – ir tiems, kuriems patogiausi yra tradiciniai radijo ir televizijos kanalai, ir tiems, kurie savo gyvenimo nebeįsivaizduoja be turinio internete. Vis dėlto skaitmeninė transformacija auditorijos įpročius smarkiai pakeitė ir toliau keičia, o LRT, savo misiją įgyvendinantis visuomeninis transliuotojas, privalo į tai atsižvelgti ir vis daugiau kokybiško turinio įvairiomis formomis siūlyti internete – taip, kaip patogiausia Lietuvos žmonėms“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Vienas ambicingiausių naujos LRT strategijos tikslų – ypatingą dėmesį skirti vaikams ir jaunimui ir taip LRT turiniu sudominti jaunąją auditoriją. 2022-aisiais jau buvo ruošiamas tramplinas vaikų ir jaunimo turinio pokyčiams, o 2023 m. pagal naują Vaikų ir jaunimo turinio strategiją bus peržiūrimas šiuo metu kuriamas turinys visose platformose. Planuojama inicijuoti naujų projektų, kurie būtų skirti įvairioms amžiaus kategorijoms, ypatingą dėmesį skiriant sunkiau pritraukiamai auditorijos daliai –  vyresniems vaikams. 

„Vaikų ir paauglių poreikiai keičiasi jiems augant, todėl ir mes su skirtingomis grupėmis dirbsime skirtingai. Mažiausiems, 2-6 m. darželinukams, siūlysime kokybiškiausią ir šiuolaikiškiausią edukacinį turinį. Galvodami apie 7-11 m. pradinukus sugalvojome naują žodį – linksmokyti, tą ir stengsimės daryti su linksmu, žaidybiniu ir paaiškinančiu turiniu. 12-16 m. paauglių gyvenimą stengsimės atspindėti ir pasiūlyti turinio apie juos ir apie tai, kas jiems rūpi. 17-18 m. gimnazistams rengsime praktišką turinį, padedantį įsilieti į suaugusiųjų gyvenimą“, – sako vaikų turinio redaktorė Aistė Jūrė. 

Kaip numatyta naujoje strategijoje, LRT skirs didelį dėmesį regionams. Šią vasarą vykęs projektas „Draugiška Lietuva“ tapo įkvėpimu ieškoti naujų regionų įtraukties idėjų ne tik televizijos eteryje, bet ir kituose LRT kanaluose. Tai LRT ketina aktyviai daryti ir 2023 m. Prie didesnių galimybių atspindėti regionų gyvenimą prisidės LRT radijams perkama mobili studija su kokybiškesne ir funkcionalesne įranga.

Dėl kitąmet vyksiančių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų LRT suplanavo specialių programų ir įvairių transliacijų iš visos Lietuvos, kurios vyks naujienų portale LRT.lt, LRT TELEVIZIJOJE ir LRT RADIJO eteryje. 

LRT toliau skirs didelį dėmesį kokybiškai žurnalistikai, toliau aktyviai informuodama iš įvairių pasaulio vietų. Pinigai bus skiriami ne tik jau įkurtiems korespondentų punktams Vašingtone ir Briuselyje, bet ir žurnalistų komandiruotėms, vykstantiems informuoti apie svarbiausius įvykius. 

LRT ir 2023m. atrinks, užsakys, kurs ir pristatys kokybišką ir aktualų kultūros turinį iš Lietuvos ir pasaulio. Bus įsigyjami ryškiausi operos, šokio ir muzikos pasirodymai iš svarbiausių pasaulio scenų, festivaliuose pripažinti dokumentiniai filmai. Bus filmuojami specialiai atrinkti dramos, šokio, operos spektakliai Lietuvoje, inicijuojamas koncertų-filmų ciklas, skirtas Vilnius700. Stiprinamas kultūros aktualijų, literatūros turinys LRT radijuose, rengiami nauji „Radijo teatro“ pastatymai, atnaujinama kultūros rubrika LRT.lt. Bus kuriamos naujos ir tęsiamos sėkmingos kultūros turinio pristatymo formos ir būdai televizijoje.

LRT komanda toliau dirbs siekdama išlikti kokybiškų filmų ir serialų transliuotoju ne tik televizijos eteryje, bet ir internete – LRT.lt, kur vis daugiau žmonių renkasi juos žiūrėti. Dėl šios priežasties LRT planuoja pirkti ilgesnes internetines filmų ir serialų rodymo teises. 

„Auditorija tikisi, kad LRT jai pasiūlys prasmingo laisvalaikio. Didelę jo dalį sudaro meniniai ir dokumentiniai filmai, serialai. Matome, kad žiūrovai šį turinį susiranda ne tik LRT TV ar LRT PLIUS eteryje, bet vis dažniau ir LRT Mediatekoje, todėl planuodami biudžetą į tai atsižvelgėme ir stengsimės ne tik pasiūlyti platesnį repertuarą, bet ir gauti ilgesnes rodymo teises, kad mūsų žiūrovai galėtų lanksčiau planuotis savo laiką. Rinkdami filmus ir serialus ypatingą dėmesį skiriame festivaliuose apdovanojimus gavusiems filmams, Skandinavų ir kitų Europos šalių turiniui, tačiau tuo neapsiribojame“, – sako LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas. 

LRT ir toliau imasi lyderystės tarptautiniame kontekste: 2023 m. Lietuvoje vyks Euroradijo džiazo orkestro dirbtuvės ir koncerto transliacija visiems Europos visuomeniniams transliuotojams, džiazo prodiuserių susitikimas, tarptautinė žiniasklaidos konferencija. 

LRT OPUS 2023 m. planuoja pristatyti naujus dažnius miestuose, kuriuose ši radijo stotis nebuvo girdima, taip pat šiuose miestuose planuoja išvažiuojamąsias transliacijas. Bus stiprinamas išliekamąją vertę turintis ir LRT misiją atliepiantis LRT OPUS turinys: LRT OPUS dokumentika, interviu ciklas su užsienio atlikėjais, vizualių koncertų serija, pokalbiai LRT OPUS PILNATIS. 

Kitais metais planuojama su nauja produkcija stiprinti televizijų vasaros sezoną: daugiau naujų laidų ir mažiau kartojimų. Originalaus turinio vasarą siūlys ir LRT Mediateka, tačiau ir kitais metų laikais joje planuojama daugiau specialių programų. 

Ketinama ir toliau investuoti į sporto transliacijas. LRT orientuojasi ne tik į populiarius sporto renginius, bet ir toliau sieks rodyti įvairių sporto šakų varžybas. LRT transliuos Lietuvos atstovų pasirodymus įvairių šakų pasaulio ir Europos čempionatuose: lengvosios atletikos, plaukimo, rankinio, irklavimo, dailiojo čiuožimo, ledo ritulio, baidarių ir kanojų irklavimo. Taip pat bus tęsiamos Eurolygos ir Europos taurės krepšinio turnyrų, Karaliaus Mindaugo taurės transliacijos.

LRT toliau ieškos savo nekilnojamojo turto problemos spendimo. LRT pastatas nenaujintas pastaruosius 30 metų, jis ne tik nebeatitinka šiuolaikinės žiniasklaidos poreikių, bet  yra ir energetiškai neefektyvus, kai kuriose vietose avarinės būklės, o beveik trečdalio savo patalpų LRT nebenaudoja, nors toliau turi užtikrinti jų eksploataciją. 2019 m. atlikta Nekilnojamojo turto studija parodė, kad efektyviausias problemos sprendimas – naujas LRT pastatas, nors šiuo metu lėšų nuolat skiriama ir esamiems pastatams, sprendžiant kritinių pastato vietų problemas. 2023 m. biudžete numatytos išlaidos, susiję su LRT nekilnojamojo turto ir tvarios veiklos vystymo sprendimu. Planuojama atlikti analizę, kuri padėtų įsivertinti efektyvių energetinių išteklių naudojimo galimybes. 



large_LRT didelis logo J. Stacevičiaus LRT nuotr..jpg

medium_LRT didelis logo J. Stacevičiaus LRT nuotr..jpg

small_LRT didelis logo J. Stacevičiaus LRT nuotr..jpg

thumbnail_LRT didelis logo J. Stacevičiaus LRT nuotr..jpg

LRT didelis logo J. Stacevičiaus LRT nuotr..jpg

Kitų metų LRT biudžetas – ambicingiems naujos strategijos siekiams

„Tapti LRT korespondentu Vašingtone norėjau nuo tada, kai išgirdau apie planus steigti šią poziciją“, – sako į Vašingtoną dirbti išvykęs žurnalistas.
 
Pasak A. Šemelio, Vašingtonas, kartu su Briuseliu ir Berlynu – viena svarbiausių Europos Sąjungos politikai įtaką darančių sostinių, kur nuolat lankosi svarbiausi Vakarų politikai ir diplomatai. Reportažus iš JAV A. Šemelis rengs visoms trims medijoms – televizijai, radijui ir portalui lrt.lt. 
 
LRT naujienų tarnybos intensyviai dirba, kad žiūrovus bei klausytojus pasiektų autentiškos naujienos iš Lietuvos ir viso pasaulio, o patikima informacija atsispindėtų informacinėse aktualijų laidose bei naujienų portale LRT.lt. 2021 metais LRT įkūrė korespondentų punktą Briuselyje, kur dirba du LRT žurnalistai Justina Ilkevičiūtė ir Mindaugas Laukagalis.
 
Augustinas Šemelis sako, jog dirbdamas tiek su Europos ir JAV, tiek su Lietuvos aktualijomis, kiekvieną reportažą stengiasi konstruoti kaip žiūrovui bei skaitytojui patrauklų ir suprantamą pasakojimą – to sieks ir dirbdamas Vašingtone.
 
„Manau, svarbiausias savybių derinys LRT reporteriui Vašingtone: tiek nuoširdus ir nuolatinis domėjimasis JAV politika, tiek gerokai platesnio geopolitinio konteksto suvokimas – ir, trečia, bet nemažiau svarbu – šių sudėtingų procesų perteikimas įtraukiančio ir patrauklaus pasakojimo forma“, – pabrėžia žurnalistas.
 
A. Šemelis daug dėmesio skirs tiksliam ir operatyviam naujienų perdavimui bei sieks išnaudoti didžiausią temų potencialą. Žurnalistas kalbės apie Vašingtono užsienio politikoje gimstančius sprendimus, kurie lemia visos Europos ir Lietuvos geopolitinę ateitį bei pristatys vidaus politiką, kupiną konfliktų ir prieštaravimų.
 
Šiandien LRT TELEVIZIJOS eteryje pasirodė pirmasis A. Šemelio reportažas iš Niujorko, kur šią savaitę vyksta Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. 


large_Augustinas Šemelis J. Stacevičiaus LRT nuotr. .jpg

medium_Augustinas Šemelis J. Stacevičiaus LRT nuotr. .jpg

small_Augustinas Šemelis J. Stacevičiaus LRT nuotr. .jpg

thumbnail_Augustinas Šemelis J. Stacevičiaus LRT nuotr. .jpg

Augustinas Šemelis J. Stacevičiaus LRT nuotr. .jpg

LRT naujienų tarnyba pradeda darbą Vašingtone

„A European Perspective“ – tai Europos transliuotojų sąjungos (angl. sutr. EBU) vadovaujamas projektas, kuris dalyvaujančioms organizacijoms sudaro galimybes laisvai dalytis tarpusavyje internetinėmis naujienomis. Prie projekto šiemet prisijungė ir LRT. 

„Matydami, kad vis daugiau žmonių naujienas vartoja internete ir didėjančią objektyvių, patikimų naujienų svarbą, jau seniai jutome poreikį su kitais Europos visuomeniniais transliuotojais keistis ne tik televizijos ir radijo turiniu, bet ir internetinėmis naujienomis. Todėl labai sveikiname šią iniciatyvą, kuri jungia organizacijas bendramintes, siekiančias geriau tenkinti savo auditorijos interesus ir užtikrinti geresnę prieigą prie kokybiško ir patikimo turinio, – sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. – Dalydamiesi naujienomis ir pateikdami įvairesnes įžvalgas apie visos Europos problemas, visuomeniniai transliuotojai taip pat padeda suartinti auditorijas. Būtent tai yra svarbiausia – telkti ir stiprinti solidarumą ne tik šalies viduje, bet ir tarp šalių visuomenių. Manau, kad tokio projekto kaip „A European Perspective“ dėka visuomeninė žiniasklaida gali kuo geriau prisidėti prie šio tikslo.“

Užsienio transliuotojų naujienos, kurios rengiamos įvairiomis šalių kalbomis, naujienų juostoje portale LRT.lt pateikiamos anglų kalba. Naujienos verčiamos pasitelkiant EBU automatizuoto vertimo programą EuroVox. 
„A European Perspective“ projektą 2021 m. pradėjo Europos transliuotojų sąjunga kartu su dar 11 visuomeninės žiniasklaidos organizacijų: Airijos (RTÉ), Belgijos (RTBF), Estijos (ERR), Ispanijos (RTVE), Italijos (Eurovision Italy, RAI), Portugalijos (RTP), Prancūzijos (France Télévisions), Suomijos (Yle), Švedijos (SR), Šveicarijos (SWI swissinfo.ch), Vokietijos (BR-ARD), taip pat Prancūzijos ir Vokietijos transliuotoju ARTE, Danijos konstruktyviosios žurnalistikos institutu (Constructive Institute from Denmark) ir Agentūra „Agence France Presse“ (AFP). 

EBU duomenimis, per pirmuosius aštuonis projekto mėnesius šalių interneto svetainėse buvo pasidalinta daugiau kaip 6500 istorijų. 

Europos transliuotojų sąjunga (angl. European Broadcasting Union, EBU) yra svarbiausia pasaulyje transliuotojus vienijanti profesinė asociacija – EBU jungia 112 transliuotojų organizacijų 56 valstybėse Europoje ir už jos ribų, taip pat asocijuotus narius Azijoje, Afrikoje, JAV ir Pietų Amerikoje.

Ši organizacija atstovauja visuomeninių transliuotojų interesams ir juos gina tarptautiniu ir vietos mastu, padeda nariams įsigyti ir kurti aukščiausios kokybės turinį, dalytis tarpusavyje geriausia patirtimi ir žiniomis, burti ekspertų bendruomenę. 

EBU palaiko televizijos ir radijo programų mainų sistemas Eurovision ir Euroradio, per kurias nariai ir partneriai dalijasi naujienų, sporto ir muzikos renginių įrašais ir tiesioginėmis transliacijomis. LRT aktyviai įsitraukusi į šias programas, pateikdama savo ir naudodama kitų Europos transliuotojų turinį. LRT Europos transliuotojų sąjungos narė yra nuo 1993 metų.  


small_1343995-398915-756x425.jpg

thumbnail_1343995-398915-756x425.jpg

1343995-398915-756x425.jpg

Portale LRT.lt pradėjo veikti Europos transliuotojų naujienų juosta

Prieš paskelbiant pirkimą, siekdami jam pasirengti, sužinoti, kokios prekės siūlomos rinkoje, parengti naujausias rinkos tendencijas ir galimybes atitinkančius pirkimo dokumentus, užtikrinančius sąžiningą tiekėjų konkurenciją, bei supažindinti rinkos dalyvius su planuojamu pirkimu, organizuojame Kilnojamos radijo studijos pirkimo rinkos konsultaciją, kurios metu:

•	pateiksime aktualią informaciją apie tiekėjų registracijos ir pasiūlymų pateikimo procedūras Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) (mokomoji medžiaga tiekėjams pasiekiama adresu: https://vpt.lrv.lt/lt/cvp-is/mokymu-medziaga/tiekejams-1);
•	pristatysime planuojamo pirkimo objektą;
•	vesime klausimų – atsakymų sesiją dėl pirkimo objekto techninės specifikacijos projekto;
•	pristatysime planuojamus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus;
•	vesime klausimų – atsakymų sesiją dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo projekto;.
•	pristatysime planuojamus kvalifikacijos reikalavimus;
•	vesime klausimų – atsakymų sesiją dėl kvalifikacijos reikalavimų projekto.

Rinkos konsultacija vyks anglų kalba. Jeigu konsultacijoje dalyvaus tiekėjų atstovai, kurie visi supranta lietuvių kalbą – konsultacija bus vykdoma lietuvių kalba.

DATA: 2022-08-01, 15.00 val.

VIETA: rinkos konsultacijos vyks nuotoliniu būdu, naudojant „Microsoft Teams“ įrankį.

Norinčius dalyvauti rinkos konsultacijoje, kviečiame iki 2022 m. liepos 29 d. 15.45 val. registruotis el. paštu arturas.kudarauskas@lrt.lt, nurodant rinkos konsultacijos pavadinimą, dalyvausiančio dalyvio pavadinimą ir dalyvausiančio (-ų) dalyvio atstovo (-ų) duomenis (vardas, pavardė, el. pašto adresas).
Detali informacija apie rinkos konsultaciją, pirkimo techninės specifikacijos projektas ir kiti dokumentai pateikti Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) adresu: 
https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2022-645585. 


large_Img2598874506_20200831115731308 (1).jpg

medium_Img2598874506_20200831115731308 (1).jpg

small_Img2598874506_20200831115731308 (1).jpg

thumbnail_Img2598874506_20200831115731308 (1).jpg

Img2598874506_20200831115731308 (1).jpg

Rinkos konsultacija:  LRT ruošiasi vykdyti kilnojamos radijo studijos pirkimą

PRANEŠIMAI ŽINIASKLAIDAI

Pagrindinė informacija apie pranešimus žiniasklaidai

LRT oranešimai žiniasklaidai

Pranešimai žiniasklaidai