[Bendras Europos transliuotojų žurnalistų tyrimas](https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/2125921/tyla-ir-baime-tarptautinis-tyrimas-atskleidzia-brutalu-okupuotos-ukrainos-rusifikavima) „Press Gazette“ buvo nominuotas „Skaitmeninio pasakojimo“ kategorijoje, kartu su „Financial Times“, „The National“, „Sky News“ ir „The Times“ leidinių pasakojimais. Praėjusiais metais atliktame plataus masto tarptautiniame tyrime atskleidžiama, kaip nuosekliai ir nuožmiai Kremlius rusina okupuotas žemes.

„Dirbdami prie šio tyrimo ėjome žinomais keliais: Ukrainos rusifikacijai Kremlius naudoja iš esmės tas pačias priemones, kaip ir sovietizuodamas Lietuvą. Gąsdinimai represijomis arba atvira prievarta, vaikų grobimas, ukrainietiškų vadovėlių naikinimas. Kremliaus šulai specialiai vadovėlį išleido, kad okupuotos Ukrainos vaikai mokytųsi, kad tokios šalies kaip Ukraina nėra. Tai iš esmės sužinojome, kas mūsų laukia, jei Ukraina nelaimės šio karo.

Šis tyrimas itin svarbus, nes mes esame patyrę Kremliaus priemones ir politiką, tačiau vakariečiams daug dalykų skamba neįtikėtinai ir naujai. Ir šis tyrimas, tikiu, pridėjo to supratimo, kas yra Rusija ir jos režimas“, – teigia LRT Tyrimų skyriaus redaktorė Indrė Makaraitytė.

Tyrimas ir jo atskiros dalys buvo publikuotos portale LRT.lt, reportažai pristatyti televizijos eteryje. LRT Tyrimų skyrius ženkliai prisidėjo prie tyrimo eigos – pristatant tyrimą visuomenei tarptautinėje erdvėje, ji buvo [publikuota atskirai](https://investigations.news-exchange.ebu.ch/russification-in-occupied-ukraine/soviet-propaganda/index.html).

Prie projekto dirbo Europos visuomeninių transliuotojų sąjungos (ang. EBU) tyrimų žurnalistų tinklo nariai iš Šveicarijos, Austrijos, Danijos, Lietuvos, Ukrainos ir kitų šalių.

Jungtinės Karalystės leidinio „Press Gazette“ rengiami „Future of Media“ apdovanojimai skirti įvertinti žurnalistiką ir geriausius skaitmeninius produktus ir žurnalistikos inovacijas visame pasaulyje. Įvairiose kategorijose apdovanojami geriausi skaitmeniniai projektai, tokie kaip programėlės, puslapiai, naujienlaiškiai, tinklalaidės ir kiti. Nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti rugsėjo 12 dieną Londone, ceremonijoje, kuri vainikuos „Future of Media“ technologijų konferenciją.

large_Indrė Makaraitytė_E. Blažio LRT nuotr..jpg

medium_Indrė Makaraitytė_E. Blažio LRT nuotr..jpg

small_Indrė Makaraitytė_E. Blažio LRT nuotr..jpg

thumbnail_Indrė Makaraitytė_E. Blažio LRT nuotr..jpg

Indrė Makaraitytė_E. Blažio LRT nuotr..jpg

Bendras EBU ir LRT Tyrimų skyriaus darbas nominuotas prestižiniuose apdovanojimuose

Atliktas tyrimas rodo, kad didžioji dalis – 60 proc. – rinkėjų iš anksto buvę apsisprendę dėl balsavimo o 14 proc. apsispręsti labiausiai padėjo televizijos debatai. LRT gyventojai dažniausiai įvardijo kaip žiniasklaidos grupę informatyviai ir objektyviai nušvietusią rinkimus (36 proc.) – teigė tyrimą atlikusios tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sociologas Ignas Zokas.

2024-ųjų birželio mėnesį „Spinter tyrimų“ atliktame tyrime Lietuvos gyventojų buvo klausiama „Kas turėjo daugiausiai įtakos apsisprendžiant už ką balsuoti Prezidento rinkimuose?“ ir „Kaip manote, kuriai iš pateiktų žiniasklaidos grupių labiausiai tinka toks apibūdinimas – „Informatyviai ir objektyviai nušvietė praėjusius rinkimus“?“. Apklausoje dalyvavo 1 013 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

„Prezidento rinkimų laikotarpiu LRT auditorija aktyviai sekė specialiai šiai temai skirtą turinį – debatus televizijoje ir radijuje, portalo LRT.lt publikacijas. Mūsų pareiga – padėti priimti informuotą sprendimą, todėl transliavome ne tik VRK reglamentuotus debatus, bet ir papildomus – per LRT buvo galima stebėti jaunimo politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ organizuotus debatus bei LRT rengtus paskutinius debatus Valdovų rūmų kieme, kur klausimus užduoti galėjo ir auditorija.

14 procentų gyventojų, kurie priėmė sprendimą stebėdami LRT transliuotus debatus – didelis indėlis į demokratiją, žinant, kad rezultatus dažnai nulemia tie, kurie nėra iki galo apsisprendę prieš rinkimų laikotarpį“, – teigia LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Gegužės mėnesį LRT TELEVIZIJOS eteryje debatų transliacijas vidutiniškai žiūrėdavo apie 267 tūkst. žiūrovų, o laukiant I prezidento rinkimų turo rezultatų LRT TELEVIZIJA buvo žiūrimiausia – specialią laidą vakare žiūrėjo apie 480 tūkst. žiūrovų, o portale LRT.lt transliaciją stebėjo 26 tūkst. lankytojų („Kantar“, „Google Analytics“ duomenys).

large_LRT rinkimų kampanija_E. Blažio LRT nuotr. (2).jpg

medium_LRT rinkimų kampanija_E. Blažio LRT nuotr. (2).jpg

small_LRT rinkimų kampanija_E. Blažio LRT nuotr. (2).jpg

thumbnail_LRT rinkimų kampanija_E. Blažio LRT nuotr. (2).jpg

LRT rinkimų kampanija_E. Blažio LRT nuotr. (2).jpg

Lietuvos gyventojų nuomone, LRT objektyviausiai nušvietė prezidento rinkimus

Tris mėnesius trukusios „LRT radijo akademijos“ dalyvių garso pasakojimus [LRT radiotekoje](https://www.lrt.lt/mediateka/audio/lrt-radijo-akademija) jau gali išgirsti visi norintys.

Tarp šių darbų – ir mentorystės programos vertinimo komisijos geriausiu darbu pripažintas pasakojimas [„Mano mama agentė“](https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000350120/mano-mama-agente). Jį sukūrė kino režisierė Jūratė Samulionytė, pasitelkusi savo asmeninę patirtį ir nagrinėjusi visuomenėje vis dar tvyrantį nejaukumą, susijusį su darbu Sovietų Sąjungos tarnybose, KGB.

„Išgirdusi kitus pasakojimus galvojau, kad mano ne toks jautrus, nes tema turi daug tamsių atspalvių. Bet šis įvertinimas tapo svarbiu patvirtinimu, kad reikia keliauti toliau. Visa ši patirtis buvo labai įdomi, radijas man tapo vizualesnis, nes garso pasakojimu gali sukurti vaizdą – šį paradoksą suvokiau šios akademijos metu“, – po apdovanojimo sakė „LRT radijo akademijos“ laureatė.

Antrosios premijos laimėtoją išrinko patys mentorystės programos dalyviai. Jų simpatijas iškovojo Domo Zenkevičiaus pasakojimas [„Išgyventi psichozę“](https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000350118/isgyventi-psichoze), kuriame autorius papasakojo savo asmeninę istoriją.

„Kai pasidalinu savo sunkumais su kitais, man ir pačiam lengviau, tad labai ačiū, kad išklausėt“, – po apdovanojimo lakoniškai dėkojo D. Zenkevičius.

Dalyvių garso pasakojimų gyvai buvo susirinkę paklausyti ir projekto partneriai bei programos artimieji. Klausytojai savo iniciatyva taip pat apdovanojo jiems įspūdį palikusį pasakojimą [„Tarp“](https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000350116/tarp). Jame nugulė Dominykos Adomaitytės garso įrašai, kur besilaukianti autorė bendrauja su demencija sergančia ir regėjimą praradusią močiute.

Viena mentorystės programos iniciatorių LRT Kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė sako, kad dalyviai nustebino kūrybiškumu, entuziazmu bei idėjų įvairove.

„Studentai pranoko lūkesčius – ne tik visi dešimt įgyvendino savo trumpo metro pasakojimus, bet ir kiekvienas galėtų išvystyti juos iki pilno metro ar net serialo! Man ypač patinka temų įvairovė, aktualumas, jautrumas ir gylis – nuo Gorbačiovo vizito Lietuvos kaime iki muzikinio LDK moters portreto, nuo nykstančios totorių bendruomenės iki psichinės sveikatos. Pamenu kaip dešimtmečius Lietuvos literatūrologai liūdėjo, kad nemokame pasakoti istorijų, negebame parašyti europinio romano. Man atrodo, kad Europą užkariaujančių lietuviškų garso pasakojimų taip ilgai laukti nereikės. LRT radijo dokumentalistės jau dabar skina tarptautinius apdovanojimus. Su tokia dokumentikos mokykla bei pirmosios „LRT radijo akademijos“ ir jos studentų potencialu galima svajoti apie didelius pasakojimus“ – pažymi A. Biliūnaitė.

Į pirmą kartą surengtą „LRT radijo akademiją“ užsiregistravo net 150 norinčiųjų, o galimybę semtis žinių gavo dešimt dalyvių.

„Toks didžiulis susidomėjimas dar kartą įrodė, kad yra išties daug žmonių, turinčių įdomių idėjų bei norinčių jas pasakoti garsu. Šis žanras atgimsta, o mes komandoje turime profesionalų, gebančių dalintis žiniomis, todėl tikime, kad tai bus pirmoji, bet ne paskutinė mentorystės programa“, – sako LRT Radijo departamento vadovas Giedrius Masalskis.

Nors pirmoji „LRT radijo akademija“ baigėsi, viliamasi, kad bendradarbiavimas su autoriais tęsis – dalyviams bus pasiūlyta galimybė ateityje kurti pasakojimus [„Radijo dokumentikai“](https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-dokumentika) ar kitas LRT laidas.

„Didžioji dalis autorių į mūsų akademiją atėjo beveik neturėdami jokios darbo su garsu patirties. Todėl mums didelis džiaugsmas matyti puikius jų darbo rezultatus – originalias, kūrybiškai papasakotas, įtraukiančias garso istorijas, tokias, kokių norėtųsi daugiau mūsų žiniasklaidos lauke. Mums kaip mentorėms šiuos tris mėnesius buvo tikras malonumas jiems padėti šiame kūrybos kelyje – pastangos ir įdėtas darbas girdisi darbuose, kuriais jie gali pagrįstai didžiuotis“, – sako radijo dokumentikų kūrėja, viena programos mentorių Vaida Pilibaitytė.

[„LRT radijo akademijoje“](https://www.lrt.lt/mediateka/audio/lrt-radijo-akademija) savo žiniomis dalinosi ne tik įvairių sričių LRT profesionaliai bei mentorėmis tapusios „Radijo dokumentikos“ kūrėjos, bet ir garso pasakojimų autoriai iš Vokietijos bei Lenkijos, kurie savo išskirtinius darbus pristatė [viešose perklausose](https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/2245233/tyla-garsesne-uz-sauksma-lrt-radijo-akademija-kviecia-i-nemokamas-audio-perklausas) kino centre „Skalvija“. Šios perklausos surengtos, bendradarbiaujant su Goethe’s instituto programa „Perspectives“ bei Lenkijos institutu Vilniuje.

Programos mokymuose apie įtraukiančių istorijų rašymą patirtimi dalinosi ir rašytojas Rimantas Kmita, įdarbinti balsą mokė aktorė Aldona Vilutytė, kompozitorė Agnė Matulaitytė bei kiti savo sričių ekspertai.



large_LRT radijo akademijos apdovanojimai_V. Raupelio LRT nuotr. (8).jpg

medium_LRT radijo akademijos apdovanojimai_V. Raupelio LRT nuotr. (8).jpg

small_LRT radijo akademijos apdovanojimai_V. Raupelio LRT nuotr. (8).jpg

thumbnail_LRT radijo akademijos apdovanojimai_V. Raupelio LRT nuotr. (8).jpg

LRT radijo akademijos apdovanojimai_V. Raupelio LRT nuotr. (8).jpg

Pirmosios „LRT radijo akademijos“ dalyviai pristatė išskirtinius garso pasakojimus

LRT radioteka nuo šiol pasiekiama ir daugiau laiko praleidžiantiems automobilyje – besinaudojantieji „Android Auto“ ir „Apple CarPlay“ gali klausytis radijo laidų saugiai ir patogiai. Automobiliuose su šiomis platformomis, skirtomis saugiau ir išmaniau naudotis telefone esančiomis funkcijomis, bus galima rasti LRT RADIJO, LRT KLASIKOS, LRT OPUS laidų ir tinklalaidžių įrašus kelių mygtukų paspaudimu automobilio ekrane.

Norėdami klausytis LRT radiotekos automobilyje, į savo „iPhone“ ar „Android“ įrenginį, sujungtą su automobiliu, atsisiųskite LRT.lt programėlę iš „App Store“ arba „Google Play Store“ ir pridėkite ją prie automobilyje pasiekiamų programėlių sąrašo. Programėlei atsiradus pagrindiniame automobilio ekrane, įsijunkite ir klausykitės LRT radijo laidų ir tinklalaidžių saugiai ir patogiai.

„Android Auto“ ir „Apple CarPlay“ platformos automobiliuose leidžia susieti išmaniuosius telefonus su automobilio informacine sistema ir ekranu, todėl jame galima naudotis įvairiomis telefono funkcijomis bei programėlėmis. Sujungę savo telefoną su šiomis platformomis, vairuotojai gali valdyti telefone esančią informaciją balsu arba intuityvia sąsaja, kuri padidina saugumą keliuose.

LRT patogiai pasiekiamas įvairių įrenginių naudotojams – išmaniuosiuose televizoriuose ir kituose įrenginiuose veikia LRT programėlė, kurioje galima stebėti transliacijas bei visų LRT kanalų laidų įrašus. Atsisiųsti šią programėlę galima „Google Play Store“ ir „App Store“.

large_LRT pasiekiamas ir „Android Auto“ ir „Apple CarPlay“ vartotojams_V. Raupelio LRT nuotr. (2).jpg

medium_LRT pasiekiamas ir „Android Auto“ ir „Apple CarPlay“ vartotojams_V. Raupelio LRT nuotr. (2).jpg

small_LRT pasiekiamas ir „Android Auto“ ir „Apple CarPlay“ vartotojams_V. Raupelio LRT nuotr. (2).jpg

thumbnail_LRT pasiekiamas ir „Android Auto“ ir „Apple CarPlay“ vartotojams_V. Raupelio LRT nuotr. (2).jpg

LRT pasiekiamas ir „Android Auto“ ir „Apple CarPlay“ vartotojams_V. Raupelio LRT nuotr. (2).jpg

LRT radioteka – patogiai pasiekiama „Android Auto“ ir „Apple CarPlay“ vartotojams

Memorandumo tikslas – skatinti EBU narių organizacijų solidarumą ir vienybę, sukurti pagrindą visuomeninės žiniasklaidos organizacijų bendradarbiavimui ir tarpusavio paramos teikimui, o taip pat užtikrinti šių organizacijų veiklos tęstinumą krizių atvejais.

Susitarimu ketinama sukurti tarpusavio paramos mechanizmus Baltijos šalių ir Ukrainos visuomeninei žiniasklaidai – „Latvijas Televīzija“, „Latvijas Radio“ (Latvija), ERR (Estija), LRT (Lietuva) ir „Suspilne“ (Ukraina).

Susitarime numatyta keistis informacija ir žiniomis. Partneriai įsipareigoja padėti bet kuriai visuomeninei žiniasklaidos organizacijai, pasirašiusiai memorandumą, kuri dėl nepaprastosios padėties negali veiksmingai veikti savo šalyje, užtikrinti jos veiklos tęstinumą. Tokia pagalba, be kitų pagalbos formų, gali apimti keitimąsi techniniais ištekliais ir logistinę paramą. Nepaprastosios padėties atveju partneriai gali suteikti prieigą prie savo ryšių kanalų ir platformų, reikalingų informacijai visuomenei skleisti.

„Karo Ukrainoje akivaizdoje ir mes nedelsdami ėmėmės pasiruošimo galimiems karo scenarijams. Mokydamiesi iš Ukrainos patirčių, jau užtikrinome, kad sunaikinus ar užgrobus LRT infrastuktūrą, LRT duomenys būtų saugūs, o LRT galėtų tęsti transliacijas iš duomenų centrų už Lietuvos ribų.

Tačiau dar daugiau darbų mūsų dar laukia, tai ir žurnalistų bei LRT būstinės saugumo užtikrinimas, atsarginių korespondentų punktų steigimas, transliacijų iš užsienio perdavimas ir kiti. Šiame etape mums bus ypač svarbi tiek Ukrainos patirtis, teik ir galimybė konsultuotis ir koordinuoti veiksmus su visuomeniniais transliuotojais kaimyninėse valstybėse, taip prisidedant prie viso regiono didesnio atsparumo krizėms“, – sakė memoranduma LRT vardu pasirašiusi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Kviesdami prisijungti prie memorandumo, Baltijos šalių ir Ukrainos visuomeninės žiniasklaidos organizacijų vadovai taip pat kreipėsi į kitas EBU organizacijas nares dėl panašaus bendradarbiavimo.

Memorandumą pasirašė:

- Ivars Priede, Latvijos televizijos („Latvijas Televīzija“) valdybos pirmininkas

- Una Klapkalne, Latvijos radijo („Latvijas Radio“) valdybos pirmininkė

- Erik Roose, Estijos visuomeninės žiniasklaidos organizacijos ERR valdybos pirmininkas

- Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT generalinė direktorė

- Mykola Chernotytskyi, Ukrainos visuomeninės žiniasklaidos organizacijos „Suspilne“ valdybos pirmininkas.

large_LRT nuotr..jpg

medium_LRT nuotr..jpg

small_LRT nuotr..jpg

thumbnail_LRT nuotr..jpg

LRT nuotr..jpg

Baltijos šalių ir Ukrainos visuomeniniai transliuotojai bendradarbiaus krizių atvejais

„LRT etikos kontrolieriaus darbas yra atsakinga pozicija – tai nuolatinis tarpininkavimas visuomenei ir žurnalistams, siekiant atliepti visų interesus sprendžiant skundus ir priimant sprendimus pagal LRT žurnalistų etikos kodeksą. Norime kandidatams pasiūlyti to vertas sąlygas ir siekiame, kad jų darbas būtų visapusiškai įvertintas, todėl apžvelgėme rinkos padėtį ir nusprendėme skelbti naują konkursą LRT etikos kontrolieriaus pareigoms“, – teigia LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.

Pretenduoti į šias pareigas galės Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję humanitarinių ar socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, turintys ne mažesnę kaip 10 metų darbo pagal įgytą specialybę patirtį, būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme bei atitinkantys kitus konkurso apraše nustatytus reikalavimus.

Vykdant Pretendentų atranką, bus vertinama darbo patirtis, asmeninės savybės, organizaciniai gebėjimai ir žinios, svarbios Etikos kontrolieriaus funkcijoms vykdyti, bei motyvacija.

LRT etikos kontrolierių į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba. Tarybos sprendimas dėl Etikos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo yra priimamas LRT įstatymo, Įstatų ir Tarybos reglamento nustatyta tvarka.

Etikos kontrolierius prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos taisyklių bei principų, skatina laikytis profesinės etikos, pagal savo kompetencijas nagrinėja ir rengia atsakymus į asmenų skundus dėl žurnalistikos etikos taisyklių pažeidimo. Su Etikos kontrolieriaus veiklos nuostatais galima susipažinti portale LRT.lt.

large_LRT_E. Blažio LRT nuotr. (2).jpg

medium_LRT_E. Blažio LRT nuotr. (2).jpg

small_LRT_E. Blažio LRT nuotr. (2).jpg

thumbnail_LRT_E. Blažio LRT nuotr. (2).jpg

LRT_E. Blažio LRT nuotr. (2).jpg

Skelbiamas naujas konkursas eiti LRT etikos kontrolieriaus pareigas

„Bendradarbiavimas su „Google“ naujienų rekomendacijų platforma suteiks papildomą galimybę pasiekti iki šiol nepasiektas auditorijas, padės mūsų kuriamam turiniui būti dar matomesniam ir gerins LRT žinomumą. Tai svarbus žingsnis skleidžiant patikimą informaciją ir kovojant su „melagienomis“, – apie bendradarbiavimą su „Google“ teigia LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Startuojanti „Google“ naujienų rekomendacijų platforma leis vartotojams matyti rekomenduojamų naujienų skydelius, kurie ves į portalą LRT.lt iš programėlės „Google News“ bei „Discover“ skydelio išmaniuosiuose įrenginiuose. Kaip teigiama projekto iniciatorių, tai suteiks galimybę vartotojams lengviau pasiekti LRT turinį, geriau atpažinti prekės ženklą, be to, leis užmegzti artimesnį ryšį su skaitytojais.

„Google“ naujienų platformos startas Baltijos šalyse įtraukia ne vieną regiono naujienų šaltinį ir vysto su ne vieną projektą, kuriuose žurnalistai mokomi atsparumo bei kovoti su dezinformacijos sklaida visame regione.

Be naujienų šaltinių, kurių vienu tapo LRT, „Google“ taip pat bendradarbiauja su Latvijoje įkurtu Baltijos žiniasklaidos centru ir Lietuvoje esančia „Civic Resilience Initiative“ („Pilietinio atsparumo iniciatyva“), kurių tikslas – kovoti su dezinformacija.

large_Portalas LRT.lt_J. Stacevičiaus LRT nuotr..jpg

medium_Portalas LRT.lt_J. Stacevičiaus LRT nuotr..jpg

small_Portalas LRT.lt_J. Stacevičiaus LRT nuotr..jpg

thumbnail_Portalas LRT.lt_J. Stacevičiaus LRT nuotr..jpg

Portalas LRT.lt_J. Stacevičiaus LRT nuotr..jpg

LRT bendradarbiauja su Baltijos šalyse startavusia „Google News Showcase“ programa

PRANEŠIMAI ŽINIASKLAIDAI

Pagrindinė informacija apie pranešimus žiniasklaidai

LRT pranešimai žiniasklaidai

Pranešimai žiniasklaidai