Lietuva šiemet savo atlikėjo į „Mažąja Eurovizija“ pavadintą konkursą nesiunčia, tačiau kviečia ją stebėti kartu. O akyliausius bei iškalbingiausius jaunuosius žiūrovus pakvies tapti apžvalgininkais ir dalyvauti konkurse dėl galimybės gyvai stebėti kitų metų konkursą.

„Eurovizija“ jau tapo kasmetine švente, prasidedančia sausio mėnesį su pirmosiomis nacionalinės atrankos laidomis. Jaunesnė dainų konkurso sesė leis eurovizinį šurmulį pradėti jau rudenį – tai puiki proga vaikams ir paaugliams išvysti bendraamžių iš skirtingų šalių pasirodymus bei atrasti savyje apžvalgininko gyslelę. Todėl šiemet kviečiame ne tik stebėti muzikinę šventę vaikams, bet ir išsakyti savo nuomonę – kurti savo video apžvalgas ir laimėti galimybę kitais metais konkursą pamatyti iš arti“, – teigia LRT popmuzikos vyr. redaktorius Ramūnas Zilnys.

Tiesioginė renginio transliacija LRT TELEVIZIJOS eteryje ir portale LRT.lt bus rodoma sekmadienį, 17 val. Vaikų ir paauglių pasirodymus iš 16 konkurse dalyvaujančių šalių komentuos ir sekti padės ir didįjį „Eurovizijos“ konkursą jau keletą metų komentuojantis LRT popmuzikos vyr. redaktorius Ramūnas Zilnys.

Nors mūsų šalis konkurse nedalyvauja, savo balsą už labiausiai patikusį atlikėją žiūrovai galės atiduoti ir būdami Lietuvoje. „Mažosios Eurovizijos“ balsavimas vyks internetu ir prasidės jau lapkričio 24 dieną, 21 val. Balsavimo tinklapyje jesc.tv bus galima rasti visų 16 konkurse dalyvaujančių dainų įrašus ir atiduoti savo balsą 3 favoritams. Balsuoti bus galima iki pat konkurso pradžios sekmadienį.

Antrą kartą balsuoti lygiai taip internetu bus galima sekmadienį – visiems atlikėjams atlikus savo pasirodymus balsavimo internetinė platforma bus aktyvi maždaug 15 minučių. Galutinį rezultatą nulems žiūrovų ir komisijos balsai, padalinti po lygiai.

Norėdami kitais metais konkursą pamatyti gyvai, jaunieji žiūrovai video formatu parengtą komentarą iki gruodžio 17 d. turi patalpinti į į socialinius tinklus su grotažyme #MazojiEurovizija2023. Komisija išrinks nugalėtoją, kuris su suaugusiu lydinčiu asmeniu vyks į 2024 metų „Mažosios Eurovizijos“ finalą ir galės paruošti reportažą iš įvykio vietos.

Daugiau apie konkursą ir visas jo sąlygas galima rasti [specialiame „Mažajai Eurovizijai“ skirtame polapyje](https://www.lrt.lt/tema/mazoji-eurovizija).

Šių metų dainų konkurse dalyvaus atstovai iš 16 šalių – Airijos, Albanijos, Armėnijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos, Sakartvelo, Šiaurės Makedonijos, Ukrainos, Vokietijos ir konkursą organizuojančios Prancūzijos.

„Mažoji Eurovizija“ – daugiau nei 20 metų vykstantis konkursas, kuriame dalyvauja 9–14 metų atlikėjai, atstovaujantys savo šalims. Šių metų konkursas vyks Nicoje, Prancūzijoje, o jo pagrindine tema ir šūkiu pasirinkti „Herojai“. Kaip teigia konkursą organizuojantis Prancūzijos visuomeninis transliuotojas, tai ne tik šūkis, bet ir įkvėpimas visiems vaikams.

Pernai metų konkursą, vykusį Jerevane, Armėnijoje, laimėjo Prancūzijos atstovas Lissandro su daina „Oh Maman!“.


large_Mažoji Eurovizija_EBU iliustr..jpg

medium_Mažoji Eurovizija_EBU iliustr..jpg

small_Mažoji Eurovizija_EBU iliustr..jpg

thumbnail_Mažoji Eurovizija_EBU iliustr..jpg

Mažoji Eurovizija_EBU iliustr..jpg

Į LRT ekranus sugrįžta „Mažoji Eurovizija“ – vaikus kvies ne tik stebėti, bet ir tapti apžvalgininkais

„LRT OPUS TALENTAS“ konkurso tikslas – suteikti galimybę savo kūryba dalintis bei taip populiarinti savo kūrybinę veiklą neseniai muzikinę karjerą pradėjusioms alternatyviosios muzikos grupėms ir atlikėjams.

LRT OPUS komisijos atrinkti ir konkurse dalyvaujantys kūriniai ne tik skambės LRT OPUS radijo eteryje, bet ir pretenduos į pagrindinį šio konkurso prizą – galimybę tris dienas praleisti LRT įrašų studijoje įsirašant savo kūrybos dainas. „LRT OPUS TALENTO“ nugalėtojai taip pat laimės šių įrašų montažą ir galimybę pasirodyti naujame LRT OPUS projekte „LRT OPUS JAUNATIS“.

Pirmajame konkurso sezone iš viso dalyvavo 125 atlikėjai, o konkurso taisykles atitiko ir į antrąjį etapą pateko 66 alternatyviosios muzikos atstovai. Pirmąjį konkursą laimėjo ir „LRT OPUS TALENTAS“ vardą pelnė alternative/garage/punk rock muziką grojanti grupė „loroparquette“, kuri šią vasarą LRT įrašų studijoje jau įrašė kūrinius naujam grupės minialbumui.

„Labai smagu įrašinėti tokioje studijoje – patys jaučiamės iš naminių ir improvizuotų studijinių įrašų užaugę iki profesionalaus lygio. Gan greitai prisijaukinome LRT studiją ir per kelias dienas padarėme labai daug: bandėme išnaudoti, kiek įmanoma daugiau techninių galimybių ir įrašėme, mūsų nuomone, tikrai stiprų albumą. Po visko liko noras judėti ir augti toliau – bandysime Lietuvoje gaivinti ir palaikyti garažo dvasią“, – įspūdžiais dalinosi „loroparquette“ grupės nariai, kurie dar šį rudenį atidarys naujai startuojančią LRT OPUS jaukių koncertų ir pokalbių seriją „LRT OPUS JAUNATIS“.

„Džiaugiamės, kad galime tapti tramplinu kylantiems atlikėjams bei grupėms, o kartais net žymėti jų muzikinės karjeros pradžią. Atsidarę LRT OPUS pašto dėžutę dažnai nustembame, kiek daug yra jaunų, talentingų nežinomų vardų, kuriančių mūsų formato muziką. Tegul šis konkursas būna dar vienas šansas jiems būti išgirstiems platesnio klausytojų rato. Bet ir mums patiems būna baisiai smagu atrasti tokius alternatyvius – juoduosius – perliukus kaip „loroparquette“. Tikiuosi, kad šiųmečiai talentai jiems nenusileis“, – sako LRT OPUS vadovė Evelina Kazakevičiūtė.

Konkurse gali dalyvauti visi kylantis alternatyviosios muzikos atlikėjai ir grupės, tačiau konkursui siūlomas kūrinys turi būti nepublikuotas ir nepaskelbtas viešai 12 mėnesių iki LRT OPUS TALENTAS konkurso paskelbimo datos, t.y. ne vėliau nei 2022 m. lapkričio 13 d. (imtinai).

Norintieji dalyvauti konkurse turi [susipažinti su konkurso taisyklėmis](https://apie.lrt.lt/lrt/ziniasklaidos-grupe/projektai/lrt-opus-talentas) ir savo kūrinį konkursui pateikti iki 2023 m. gruodžio 31 d. (imtinai). Kylančių grupių ar atlikėjų, pretenduojančių laimėti konkursą, kūrinys turėtų būti atsiųstas el. paštu darius.uzkuraitis@lrt.lt kartu su trumpu grupės arba atlikėjo aprašymu ir geros kokybės nuotrauka.

small_LRT_OPUS_Talentas2023_1080x1080_ba43be1ecd.jpg

thumbnail_LRT_OPUS_Talentas2023_1080x1080_ba43be1ecd.jpg

LRT_OPUS_Talentas2023_1080x1080_ba43be1ecd.jpg

LRT OPUS ieško talentų: skelbia konkursą alternatyvios muzikos grupėms ir atlikėjams

„Kiekvienas portalo LRT.lt žurnalistas kiekvieną dieną deda visas pastangas, kad skaitytojai čia galėtų rasti operatyvią ir objektyvią informaciją apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Nesivaikome sensacijų, o mūsų tikslas – sąžininga, profesionali ir atsakinga žurnalistika, kurioje nėra vietos melagienoms ar sąmokslo teorijoms. Apie tai yra ir naujoji portalo kampanija, kurioje pateikiamas visuomenėje nuskambėjęs svirplių miltų pavyzdys ir iš to kilęs sąmyšis“ – sako LRT portalo vyr. redaktorius Mindaugas Jackevičius.

Portalo LRT.lt kampanijos vaizdo klipą galite pamatyti čia:

[čia](https://www.youtube.com/watch?v=NXyOhQMoCtk&ab_channel=Lietuvosnacionalinisradijasirtelevizija)

Lyginant Lietuvos naujienų portalus nuo 2019 metų, portalo LRT.lt realių vartotojų kiekis per mėnesį paaugo beveik 70% – tai yra didžiausias augimas tarp naujienų portalų. 2023-aisiais pagal mėnesio realių vartotojų kiekį LRT.lt yra sparčiausiai augantis portalas šiais metais (sausio-rugsėjo „Gemius“, „GemiusAudience“ duomenys). Vidutiniškai per mėnesį portale apsilanko daugiau nei 1,2 mln. realių vartotojų.

LRT yra pirmoji visuomeninės žiniasklaidos organizacija regione, kuriai suteiktas tarptautiniu mastu pripažintas Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos (Journalism Trust Initiative, JTI) patikimos žurnalistikos sertifikatas – atlikus tarptautinį auditą, LRT atitiktis tarptautiniams patikimos žurnalistikos standartams įvertinta aukščiausiu balu.

Šiemet LRT su projektu LRT FAKTAI tapo ir Tarptautinio faktų tikrinimo tinklo (International Fact Checking Network, IFCN) nare – suteiktas IFCN Kodekso signataro statusas, patvirtinantis, kad LRT atitinka ir laikosi IFCN etikos ir skaidrumo principų: nešališkumo ir sąžiningumo, šaltinių atrankos, metodologijos, finansavimo ir organizacinės struktūros skaidrumo, taip pat įsipareigojimo atvirai ir sąžiningai taisyti klaidas.

Portale LRT.lt sau aktualią informaciją gali rasti kiekvienas, todėl čia skaitytojai gali rasti svarbiausias šalies ir pasaulio naujienas net penkiomis kalbomis – be lietuvių kalbos, čia galima skaityti naujienas anglų kalba LRT English, rusų kalba – LRT Novosti, lenkų kalba – LRT Wiadomości bei LRT Novini – ukrainiečių kalba. Užsienio lietuviams skirta informacinė platforma LRT LITUANICA, o naujienų juostoje LRT.lt skaitytojai gali rasti Europos visuomeninių transliuotojų naujienas, pateikiamas anglų kalba.

Sau artimiausią informaciją pagal miestą arba rajoną skaitytojai gali rasti specialiame polapyje „Mano kraštas“, kuriame atsispindi ne tik naujienos iš įvairių Lietuvos regionų, bet ir istorijos apie regionuose gyvenančius ir aplinkinius įkvepiančius žmones, kurie atsiduria portalo projekte „Aplink Lietuvą“.

Portalo LRT.lt lankytojai taip pat gali stebėti LRT televizijų, vizualaus radijo bei specialias portalo transliacijas gyvai. Sau patogiu metu kiekvienas gali žiūrėti laidų įrašus LRT mediatekoje, o radijo laidų mėgėjai audio įrašų klausytis LRT radiotekoje.

large_LRT iliustr..jpg

medium_LRT iliustr..jpg

small_LRT iliustr..jpg

thumbnail_LRT iliustr..jpg

LRT iliustr..jpg

Portalas LRT.lt – naujienos be melagienų ir pagražinimų

„Heart of Europe“ – Lenkijos transliuotojo TVP rengiamas tarptautinis televizijos festivalis, buriantis Vidurio ir Rytų Europos visuomenines televizijas ir kūrėjus. Rugsėjo 28 dieną vykusioje apdovanojimų ceremonijoje LRT dokumentinis serialas „N16“ buvo paskelbtas geriausiu vaikams ir jaunimui skirtu kūriniu. Kategorijoje serialas varžėsi su animaciniais filmais ir serialais, vaidybiniais filmais, dokumentika bei laidomis vaikams ir jaunimui iš Čekijos, Ukrainos, Latvijos, Vengrijos, Kroatijos, Slovakijos ir Lenkijos.

„Šis apdovanojimas yra skirtas Lietuvos paaugliams už jų drąsą dalintis savo asmeniniais gyvenimais ir išgyvenimais prieš kamerą ir už didelį pasitikėjimą serialo kūrybine komanda bei mūsų bendra vizija. O mums apdovanojimas yra kuras kelti savo ambicijas, kurti toliau ir duoti balsą dar įvairesniam Lietuvos jaunimui“, – apie tarptautinį įvertinimą kalbėjo „N16“ režisierius Mantas Narkevičius.

Šiemet festivalio konkursui 14 visuomeninių transliuotojų pateikė 84 darbus 6 kategorijose: vaikų ir jaunimo turinio, dokumentinių filmų, trumpametražių dokumentinių filmų, skaitmeninio turinio, pramoginio turinio, filmų ir serialų. Darbus vertino 41 žiuri narys, atstovaujantis visuomeniniams transliuotojams iš 13 šalių – Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kroatijos, Sakartvelo, Slovakijos, Slovėnijos, Serbijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos, Vengrijos. LRT „Heart of Europe“ festivalyje dalyvauja jau trečią kartą, ankstesniais metais filmai taip pat yra iškovoję pagrindinius prizus.

„Šis serialas visų pirma buvo skirtas paaugliams. Ir iš reakcijų socialiniuose tinkluose, ir gyvame susitikime tarp serialo herojų ir žiūrovų, kurį suorganizavome pirmo sezono pabaigos proga, paaiškėjo, kad tikrai pasiekėme mums kritiškai svarbią jaunąją auditoriją. Tačiau lygiai taip pat šis serialas gali surezonuoti suaugusiems. Tai ne tik rakto skylutė į šių laikų paauglių gyvenimą, bet ir laiko mašina į kiekvieno iš mūsų maištingus laikus. Galbūt dėl to, kad serialas filmuotas senomis kameromis, ar kad jame naudojama beveik vien tik lietuviška muzika“, – dokumentinio serialo sėkme džiaugiasi LRT vaikų ir jaunimo turinio redaktorė Aistė Jūrė.

„N16” – dokumentinis serialas, kuriame šeši paaugliai patys filmuoja savo gyvenimą senomis skaitmeninėmis kameromis, o vėliau reflektuoja, ką jiems visa tai reiškia. Serialas stengiasi labai atvirai atspindėti paauglių gyvenimą, parodyti situacijas ir temas, kurios suaugusiems gali pasirodyti tikrai nepatogios. Serialo režisierius – jaunas kūrėjas Mantas Narkevičius (28 m.). Visa kūrybinė komanda: Mantas Narkevičius, Gvidas Bindokas, Nida Grindal, Aistė Kalčytė.

Paaugliai filmavo savo gyvenimą vienus mokslo metus (nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. birželio). Savo gyvenimą seriale užfiksavo paaugliai Milda Drukteinytė, Mija DiMarco, Šarūnas Stunžėnas, Ugnė Klybė, Gustas Bložė ir Džemilė Šaltenytė. Filmuota medžiaga buvo sumontuota į 10 serijų, kurios transliuotos paaugliams dedikuotame [LRTU kanale „YouTube“](https://www.youtube.com/@LRTU). Jau pradėtas filmuoti antrasis „N16” sezonas, kuris pasirodys kitais metais, o jame – paauglių gyvenimas iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių.

Pirmąjį „N16” sezoną nuo šiol galite pamatyti ir [LRT mediatekoje](https://www.lrt.lt/mediateka/video/n-16), o netrukus – ir filmų bei serialų platformoje LRT EPIKA.

Tai – ne vienintelis vaikams ir jaunimui skirto turinio pasiekimas paskutiniu metu: tarptautinio dėmesio sulaukė ir LRT „Vaikų sekmadienių“ selekcija, nominuota viename svarbiausių animacinės produkcijos renginių – „Cartoon“ festivalyje. LRT, kartu su Vokietijos, Portugalijos ir Vengrijos transliuotojais nominuoti „Metų transliuotojo” kategorijoje.

large_IMG_4053.jpeg

medium_IMG_4053.jpeg

small_IMG_4053.jpeg

thumbnail_IMG_4053.jpeg

IMG_4053.jpeg

Dokumentinis serialas apie paauglių gyvenimą „N16“ – tarptautinio festivalio laureatas

IFCN įvertinime taip pat sakoma, kad LRT faktų tikrinimo projektas LRT FAKTAI demonstruoja „tvirtą įsipareigojimą tikrinti viešojo intereso, sveikatos ir asmens saugumo, politikos ir socialiniu požiūriu svarbius teiginius. Projekto atliekami faktų patikrinimai grindžiami įrodymais, atliekami kruopščiai ir skaidriai, o išvadoms padaryti pasitelkiami įvairūs šaltiniai“.

„LRT daug dėmesio skiria faktų tikrinimui ir melagienų demaskavimui, o patikrinti faktai skelbiami visose LRT platformose. Bendradarbiaudamas su tarptautiniais partneriais LRT įgyvendino projektus, kurie padeda ugdyti medijų ir informacinį raštingumą ir prisideda prie visuomenės atsparumo dezinformacijai.

Kartu tikime, kad kokybiška ir patikima žurnalistika, įtraukiantis ir ugdantis turinys yra geriausia apsauga nuo dezinformacijos poveikio ilguoju laikotarpiu, esame ne kartą įrodę, kad LRT laikosi aukščiausių etikos standartų. Tapome pirmuoju visuomeniniu transliuotoju regione, kuris gavo patikimos žurnalistikos sertifikatą pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą. Todėl ir narystė IFCN yra svarbus ir logiškas mūsų įvertinimas“, – sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT pateikus paraišką prisijungti prie IFCN, išorės ekspertų buvo atliktas LRT vertinimas, per kurį tikrinama, ar LRT laikosi IFCN principų. Iš buvo viso vertinamas atitikimas daugiau nei 30 IFCN kodekso kriterijų, tarp jų, ar į IFCN kandidatuojanti organizacija nėra susijusi su partijomis, nepasisako už ar prieš kokias nors politines pozicijas.

LRT FAKTAI yra pagrindinis LRT faktų tikrinimo projektas, pradėtas 2019 metais, siekiant kovoti su dezinformacija ir skatinti faktais grįstą žurnalistiką Lietuvoje. „LRT Faktai“ skelbia faktų patikrinimus įvairiomis temomis, įskaitant politiką, sveikatą ir mokslą. Projekto tikslas – pateikti piliečiams tikslią ir patikimą informaciją, kuri padėtų jiems priimti pagrįstus sprendimus. Visi skaitytojai, norintys patikrinti, ar viešumoje skelbiamas teiginys yra tiesa, gali rašyti elektroniniu paštu lrtfaktai@lrt.lt.

Tarptautinis faktų tikrinimo tinklas sukurtas 2015 metais JAV, Floridoje veikiančio Poynter medijų studijų instituto. Faktų tikrintojų bendruomenę buriančiam tinklui priklauso daugiau nei 100 žiniasklaidos organizacijų ir faktų tikrinimo projektų visame pasaulyje, tarp jų: AFP (Prancūzija), AP (JAV), „Reuters“ (JAV), „The Washington Post Fact Checker“ (JAV), Lietuvos žiniasklaidos organizacijos „15 min“ su projektu „Patikrinta 15 min“ ir „Delfi“ su projektu „Delfi Media Detektorius“ ir kiti.

large_LRT prisijungė prie IFCN tinklo.png

medium_LRT prisijungė prie IFCN tinklo.png

small_LRT prisijungė prie IFCN tinklo.png

thumbnail_LRT prisijungė prie IFCN tinklo.png

LRT prisijungė prie IFCN tinklo.png

LRT prisijungė prie Tarptautinio faktų tikrinimo tinklo

„Vykdydami visuomeninio transliuotojo misiją informuoti, ugdyti ir telkti visuomenę džiaugiamės, kad mūsų pastangos yra vertinamos plačios auditorijos. Skirdami jai ypatingą dėmesį vykstame į regionus, susitinkame su savo žiūrovais, skaitytojais ir klausytojais bei atsižvelgiame į jų nuomonę kurdami tiek kokybišką žurnalistiką, tiek prasmingo laisvalaikio pramogą. Mylimiausiu medijos prekių ženklu įvertintas LRT rodo, kad Lietuvoje reikalinga ir vertinama objektyvi ir profesionali žurnalistika bei dėmesys atskiroms auditorijos grupėms“, – teigia LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Baltic Brand“ apklausos duomenimis, LRT tapo ne tik mylimiausiu medijos prekės ženklu, bet ir pirmą kartą buvo įtraukta į mylimiausių prekės ženklų dvidešimtuką Lietuvoje. Apdovanojimuose buvo renkami septynių nominacijų laimėtojai – greičiausiai augantis, tvariausias, mylimiausias medijos, humaniškiausias, mylimiausias vietinis, drąsiausias ir mylimiausias prekės ženklas visose Baltijos šalyse, ir kiekvienoje šalyje atskirai.

„Baltic Brand“ yra viena išsamiausių prekės ženklų ir gyvenimo būdo studijų Baltijos šalyse, kurioje dalyvauja apie 3 000 respondentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Šių metų tyrime Lietuvoje tyrimą atliko 1 000 respondentų, kurie atsakė į kelis šimtų klausimų ir vertino šimtus prekės ženklų 2023-ųjų birželio–liepos mėnesiais („Nordstat“ duomenys, tyrimas užsakytas „Sons & Daughters“).

Šių metų „Baltic Brand 2023“ forume ir apdovanojimuose pagrindinis akcentas buvo skirtas prekės ženklų drąsai – jai ne tik buvo skirta dalis forumo pranešimų temų, bet ir įtraukta nauja kategorija apdovanojimuose.

large_E. Blaževič nuotr..jpg

medium_E. Blaževič nuotr..jpg

small_E. Blaževič nuotr..jpg

thumbnail_E. Blaževič nuotr..jpg

E. Blaževič nuotr..jpg

LRT išrinktas mylimiausiu medijos prekės ženklu Lietuvoje

Festivalis šiemet mini šešiasdešimtmetį ir yra ne tik vienas seniausių, bet ir vienas svarbiausių pasaulyje festivalių, esminį dėmesį skiriančių filmuotiems muzikos, šokio ir teatro kūriniams. Tarptautinė festivalio žiuri kasmet paskelbia 5 nugalėtojus: „Grand Prix“ laimėtoją, tris „Czech Cristals“ laimėtojus muzikos dokumentikos, muzikos koncerto įrašo ir sceninio kūrinio kategorijose bei išskiria įrašą, vertą specialaus paminėjimo.

60-ojo Tarptautinio „Golden Prague“ televizijos festivalio „Czech Crystal“ apdovanojimo laimėtojais už geriausią koncerto įrašą paskelbtas LRT nufilmuotas finalinis koncertas iš ciklo „Muzikinė kelionė laiku. Vilnius 700. XXI a.“, pristatantis kompozitorius Jūrą Eleną Šedytę, Moniką Zenkevičiūtę-Monikazę ir Maksimilianą Oprišką. Koncertas režisuotas Armo Rudaičio ir Kornelijaus Jaroševičiaus.

„Labai gera gauti šį prestižinį apdovanojimą už „Muzikinių kelionių laiku. Vilnius 700“ finalinį koncertą tebesitęsiant jubiliejiniams Vilniaus metams. Ačiū LRT, kad suteikia galimybę kurti tokius dalykus, kurie įdomūs ir tarptautinei auditorijai. Jau vien būti komisijos atrinktiems į nominantų trumpąjį sąrašą buvo didelis įvykis, o iškart laimėti „Čekišką kristalą“ yra kažkas iš kosmoso srities.

Labai ačiū nuostabiai komandai, be kurios tai nebūtų gimę: kolegai režisieriui Kornelijui Jaroševičiui, operatoriams Vaidui Užkuraičiui, Donatui Sauleikai ir Laimiui Lechovič, taip pat garso režisieriui Arnui Jasaliniui, prodiuserėms Agnei Biliūnaitei, Nemirai Poškienei ir visiems, kas prisidėjo. Tokie įvertinimai leidžia pasijausti bendro Europos kultūrinio audinio dalimi ir įkvepia bei motyvuoja kurti naujus projektus. Šiuo metu jau dirbame su naujomis idėjomis“, – sakė režisierius Armas Rudaitis, atskridęs tiesiai į ceremoniją ir atsiėmęs apdovanojimą.

Šiemet festivalio konkursinėje programoje LRT dalyvavo pirmą kartą ir pristatė du muzikinius įrašus: LRT eteryje jau rodytą finalinį koncertą iš ciklo „Muzikinė kelionė laiku. Vilnius 700. XXI a.“, bei eteryje dar nerodytą choreografių Agnietės Lisičkinaitės ir Gretos Grinevičiūtės šokio spektaklį-ekskursiją-filmą „Einu pirkti pieno“, nufilmuotą Vilniaus Šeškinės mikrorajone, LRT režisierius Antanas Laurušas.

„Golden Prague“ yra unikalus festivalis – vienintelis pasaulyje dedikuotas vien muzikai ir scenos menams. Šiemet LRT čia sudalyvavo pirmą kartą, bet jis pavyko puikiai – vienas filmas apdovanotas „Čekišku kristalu“ filmuotų koncertų kategorijoje, kitas pateko į trumpąjį sąrašą filmuotų spektaklių kategorijoje. O tai reiškia, kad LRT drąsa ieškoti naujų kūrybinių sprendimų kaip į ekraną perkelti muziką, šokį, teatrą, pasiteisino – šiemet sukūrėme vienus įdomiausių kūrinių visoj Europoj ir už jos ribų. Šiame festivalyje savo darbus pristato didžiųjų Europos valstybių nacionaliniai transliuotojai, visame pasaulyje savo filmus platinančios tarptautinės agentūros, režisieriai, kurie šioje srityje dirba keliasdešimt, o kai kurie – visus šešiasdešimt metų, varžosi filmai, turintys milijoninius biudžetus, pasaulinio garso atlikėjų ar kūrėjų vardus. Tokiame kontekste šis apdovanojimas jaunai LRT kūrybinei komandai yra dar reikšmingesnis, leidžiantis tvirčiau įžengti į šį senas tradicijas ir ilgamečius autoritetus turintį pasaulį.

Man taip pat labai džiugu, kad buvo pastebėta jauna lietuviška muzika, kurią šiam koncertui sukūrė po 1990-ųjų gimusi mūsų kompozitorių karta, kad ją atliko jaunas šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ kartu su urbanistinio šokio teatru „Low Air“. Manau, kad būtent taip ir turėtume prisistatyti pasauliui. Visi laimėję filmai bus parodyti per Čekijos televiziją. O aš tikiuosi, kad pavyks laimėjusius filmus nupirkti ir parodyti ir Lietuvos žiūrovams. Beje, scenos menų kategorijoje laimėjusį K. Saariaho operos „Nekaltumas“ įrašą LRT žiūrovai jau turėjo progos pamatyti praeitame „Žiemojimo su opera“ sezone“, – pasakojo LRT Kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė.

Šiais metais Tarptautinis „Golden Prague“ televizijos festivalis sulaukė 83 įrašų iš 18 šalių. Įrašus, kurie bendrai sudarė 6906 minutes, peržiūrėjo ir įvertino tarptautinė komisija, kurią sudarė penki ekspertai: nuo pat pirmojo festivalio 1963 m. jame dalyvaujantis agentūros „Poorhouse“ direktorius ir prodiuseris Reiner Moritz (Vokietija), SVF televizijos vyriausioji prodiuserė Barbara Seiler (Šveicarija), prodiuseris, dramaturgas, profesorius Ivo Mathe (Čekija), agentūros „Bel Air Media“ įkūrėjas ir režisierius Francois Duplat (Prancūzija) bei LRT Kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė (Lietuva). Trisdešimt vienas koncertas, spektaklis ir dokumentinis filmas buvo atrinktas į trumpąjį sąrašą. Į jį pateko ir abu LRT įrašai.

Festivalio apdovanojimų ceremonija kaip ir kasmet vyko Nacionalinio teatro Naujojoje salėje. Šiemet čia taip pat dalyvavo ir lietuviams gerai pažįstamas choreografas Aleksander Ekman, kuriam apdovanojimą už ypatingus meninius pasiekimus skyrė Tarptautinis IMZ muzikos ir medijų tinklas, kuriam priklauso ir LRT. Visus 60-ojo Tarptautinio „Golden Prague“ televizijos festivalio laimėtojus galima rasti [čia](https://zlatapraha.ceskatelevize.cz/en).