„Stalas – geriausias socialinis tinklas. Esame išsiilgę bendravimo vienas su kitu, dalijimosi įspūdžiais ir tiesiog buvimo kitų draugijoje. Jau žinome, kaip sunku negalėti susitikti ar vakaroti tarp savo namų sienų. Gaila, kad dalis pamėgtų maitinimo įstaigų išbandymų metų neatlaikė, tačiau kita dalis duris atvėrė lankytojams su nauju entuziazmu, naujais skonių atradimais, naujose ypatingose vietose“, –  pastebi tinklalaidės „Nepasėdos“ vedėjos Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė ir Gerda Butkuvienė.

Gastronominiu turizmu ypač besidominčios žurnalistės žino pavyzdžių, kad kitose šalyse net švenčiamos tam tikro tradicinio patiekalo dienos, pavyzdžiui, Švedijoje spalio 4 d.  yra Nacionalinė cinamoninių bandelių diena. O štai lietuviai iki šiol neturi Nacionalinės šaltibarščių dienos, nors ši rožinė šalta sriuba cirkuliuoja lietuvių genuose.

Kad lietuviškų patiekalų istorija nėra iki galo atskleista bei žinoma visuomenei tvirtina ir profesorius Rimvydas Laužikas. Jis su kolegomis rekonstravo ir po gabalėlį atkūrė, kaip atrodė vilniečių stalas prieš 700 metų. Galbūt šią vasarą net pavyks paragauti dalelę to, kas tuomet buvo lėkštėse, – nuo jėzuitų bigoso iki Tiškevičių koldūnų ar savo kiautuose farširuotų vėžių.

Tinklalaidės „Nepasėdos“ autorės taip pat sudarė išskirtinių šios vasaros patiekalų TOP10. Jų galima paragauti įvairiose Lietuvos vietose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenos r., Šakių r. ir kt. Pavyzdžiui, Palangoje naujam gyvenimui prikeltos „Vilos Auska“ valgiaraštyje – net prezidentiniai pėdsakai. 

„Biržų pilyje galima paragauti Dalios Grybauskaitės pyrago, Užugirio dvare Ukmergės r. – mėgstamiausių Antano Smetonos valgių. O štai „Viloje Auska“ – net keli prezidento A. Brazausko patiekalai. Virtuvės šefas Rokas Galvonas mums atskleidė, iš kur buvo gauti autentiški receptai“, –  atradimais dalijasi I.Trakimaitė-Šeškuvienė ir G.Butkuvienė.

Antro tinklalaidės „Nepasėdos“ epizodo „Vasara lėkštėje: nuo sraigių kukulių iki cepelinų su žuvim. Kai kelią po Lietuvą rodo liežuvis” galima klausyti [čia](https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000158618/nepasedos-nuo-sraigiu-kukuliu-iki-cepelinu-su-zuvimi-kai-kelia-po-lietuva-rodo-liezuvis).

Kitos tinklalaidės, kviečiančios šią vasarą atrasti karščiausias kelionių bei atostogų vietas Lietuvoje, –  LRT audiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.


large_Indrė ir Gerda2_D. Umbraso_LRT nuotr.m.jpg

medium_Indrė ir Gerda2_D. Umbraso_LRT nuotr.m.jpg

small_Indrė ir Gerda2_D. Umbraso_LRT nuotr.m.jpg

thumbnail_Indrė ir Gerda2_D. Umbraso_LRT nuotr.m.jpg

Indrė ir Gerda2_D. Umbraso_LRT nuotr.m.jpg

Kodėl lietuviai nešvenčia Nacionalinės šaltibarščių dienos?

„Visuomeninis transliuotojas po vienu stogu apima tris skirtingas žiniasklaidos platformas: televiziją, radiją ir portalą. Tai yra unikali galimybė sukurti modernų, energetiškai efektyvų, funkcionalų pastatą. Projekto tikslas sukurti darbo aplinką, kuri būtų įkvepianti, patraukli, reprezentatyvi ir atitinkanti ateities poreikius“, –  teigia LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel. 

Didžioji dalis LRT pastatų S. Konarskio gatvėje buvo pastatyti prieš maždaug pusšimtį metų. Sovietmečiu statytos administracinės patalpos neatitinka šiuolaikinių standartų, yra energetiškai neefektyvios. LRT pastatas nenaujintas pastaruosius 30 metų, jis ne tik nebeatitinka šiuolaikinės žiniasklaidos poreikių, bet ir yra energetiškai neefektyvus, kai kuriose vietose avarinės būklės, o beveik trečdalio savo patalpų LRT nebenaudoja, nors toliau turi užtikrinti jų eksploataciją.

Visuomeninis transliuotojas apjungia tris skirtingas medijas, todėl svarbu, kad architektūrinio sprendimo idėjoje tai atsispindėtų ir pastatas būtų funkcionaliai pritaikytas visoms trims. Taip pat bus skiriamas dėmesys, kaip projekte atsispindi tvarumas, ekologiški pastato sprendimai bei atsinaujinantys energijos šaltiniai inžinerinei infrastruktūrai aprūpinti. 

„Tikimės pritraukti architektus, kurie į šį projektą pažvelgs naujai, įsigilins ir perpras, kuo visuomeninio transliuotojo būstinė privalo skirtis nuo paprasto administracinio pastato. Išpildydami mūsų suformuotą funkcinę programą, konkurso dalyviai, tikimės, pasiūlys kūrybingus ir tvarius sprendimus, kadangi naujoji būstinė turėtų būti ne tik funkcionali, bet ir tvari, energetiškai efektyvi ir draugiška gamtai“, – sako LRT turto valdymo vadovas Linas Kaminskas.
 
LRT konkursą organizuoja kartu su partneriais Lietuvos architektų sąjunga. Pasirengimo darbai architektūriniam konkursui buvo pradėti pavasarį, siekiant sujungti LRT pastarųjų metų įdirbį, kaip nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo galimybių studija, kitų šalių visuomeninių transliuotojų pastatų funkcinių savybių analizė, dirbtuvės su išoriniais partneriais, bei Architektų sąjungos patirtį. 

„Architektūrinis konkursas – tai pats skaidriausias, lygias teises visiems užtikrinantis, objektyviausias ir profesionaliausias būdas išrinkti geriausią architektūrinę idėją. Tai –  pozityvus ir optimistiškas veiksmas, platforma kūrybiškumui, atviras diskusijas skatinantis kultūrinis įvykis.  Kaip tik taip Nacionalinio transliuotojo būstinė ir turi būti kuriama. Kviečiu architektus sudalyvauti kuriant architektūrinę viziją tokiam išskirtiniam visuomeniniam ir kultūriniam objektui“, – teigia Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.

Konkurso metu pateiktus projektus vertins vertinimo komisija, kurią sudaro: komisijos pirmininkas, architektas Mindaugas Pakalnis, architektas Gintaras Balčytis, architektė urbanistė Irena Kliobavičiūtė, architektas Audrius Ambrasas, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis, LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel. Taip pat LRT grupė, kuri vertins pastato funkcionalumą skirtingoms medijoms, sudaryta iš televizijos, radijo, naujienų tarnybos departamentų atstovų.

Sukurta ir internetinė svetainė, skirta LRT būstinės projektui. Čia ne tik architektai, bet ir visuomenė gali dar kartą susipažinti su vykdomu projektu. Architektūrinio konkurso laimėtoją tikimasi išrinkti šių metų rudenį. Su dalyvių pateiktais architektūriniais pasiūlymais planuojama supažindinti ir visuomenę specialioje parodoje. 

Visos išlaidos, susijusius su LRT NT šiuo metu dengiamos iš LRT biudžeto: nekilnojamo turto racionalaus panaudojimo galimybių studija, dirbtuvės su išoriniais partneriais, architektūrinio konkurso organizatorių pirkimas, architektūrinis konkursas. Finansavimo modelio naujam LRT pastatui šiuo metu nėra, tačiau net ir neturint garantuoto finansavimo modelio yra būtina atlikti pasirengimo darbus. Šiuo metu kalbamasi su Kultūros ministerija dėl galimo LRT būstinės finansavimo. 

Su 2019 m. parengta LRT valdomo nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo galimybių studija galima susipažinti čia.


large_korupcija.jpg

medium_korupcija.jpg

small_korupcija.jpg

thumbnail_korupcija.jpg

korupcija.jpg

LRT kviečia architektus sukurti naują visuomeninio transliuotojo būstinės architektūrinę idėją

Tinklalaidė „Savas miestas“, kviečianti pažinti skirtingus Lietuvos miestus vietinio akimis (angl. „Like a local“), nuo šiol vaizdo formatu bus talpinama ir LRT mediatekoje bei LRT „Youtube“ paskyroje. 

Antrą vasarą miestų svečiams dar nepažintas, tačiau vietos gyventojams puikiai žinomas vietas atrasti padės LRT KLASIKOS laidų vedėjos Austėja Kuskienė ir Indrė Kaminckaitė bei prie komandos šiemet prisijungęs LRT KLASIKOS laidų vedėjas Marius Eidukonis. 

„Pokyčiai, kuriuos pajus klausytojai, labiau susiję su mūsų komanda: užkietėjusią kaunietę Birutę Rutkauskaitę keičia vilnietis Marius Eidukonis, kuris savo pažintimis ir saugiu vairavimu įliejo darnos į klegančių merginų būrį. Negana to, daugelį kelionių mus lydi ir operatorius Lukas Tribandis, kuris vizualizuoja susitikimus ir dokumentuoja užkadrinius vedėjų pokalbius. Šįkart su mumis galėsite apsilankyti vietinėje Ukmergės įrašų studijoje, Gargždų Durniaus vietoje, sužinosite, kokiame parkelyje takus mynė įsimylėję kretingiškiai gidai ir... daugiau nepasakosime, kitas kelionių įdomybes paliksime paslaptyje“, — apie tinklalaidę pasakoja jos kūrėjai Austėja, Indrė ir Marius.

Pirmasis tinklalaidės sezonas nutrūko anksčiau nei buvo planuota dėl didėjančių koronaviruso atvejų, tačiau šiemet vedėjai tikisi, kad visos suplanuotos kelionės įvyks. Antrame tinklalaidės sezone klausytojų laukia 9 kelionės po skirtingus Lietuvos miestus, tarp kurių – Molėtai, Šalčininkai, Gargždai, Ukmergė, Kretinga. 

Pirmasis epizodas, jau pasirodęs LRT audiotekoje bei trumpesnė epizodo versija vaizdo formatu jau randama LRT mediatekoje bei LRT „Youtube“ platformoje, kviečia keliauti į Molėtus. Vandens slidės, tempiamos katerio, stovyklavimai Birutės saloje ir estrada miško apsupty – šio epizodo gidė molėtiškė Faustina Vaitavičiūtė sako, kad kitur gyventi tiesiog negalėtų. 

Nauji tinklalaidės epizodai pasirodys kiekvieną ketvirtadienį. 


large_Savas miestas komanda_J. Stacevičiaus LRT nuotr.m.jpg

medium_Savas miestas komanda_J. Stacevičiaus LRT nuotr.m.jpg

small_Savas miestas komanda_J. Stacevičiaus LRT nuotr.m.jpg

thumbnail_Savas miestas komanda_J. Stacevičiaus LRT nuotr.m.jpg

Savas miestas komanda_J. Stacevičiaus LRT nuotr.m.jpg

Miestų pažinimo tinklalaidė „Savas miestas“ grįžta atsinaujinusi

Vasarą LRT OPUS siekia būti alternatyviosios kultūros įvykių sūkuryje, todėl iš skirtingų koncertų bei festivalių žada transliuoti ne tik specialiąsias laidas, bet ir atlikėjų muzikinius pasirodymus.

„Sulig vasaros sezono pradžia LRT OPUS atsinaujina dar kartą. Mūsų naujame tinklelyje – dar daugiau vietos alternatyviajai muzikai, kultūrai ir kūrybai. Nors kai kurios laidos išeina vasaros atostogų, išlaikome atlikėjų valandą, kurioje nuo šiol – ir Ado Gecevičiaus bei Jono Matusevičiaus-Palmės Žiedo laidos. Vasarą laukia daug koncertų, specialių laidų, gyvų transliacijų iš Vilniaus, Kauno, Nidos ir festivalio „Yaga Gathering“. Vykstame, skverbiamės, kuriamės ten, kur gerai: miestų širdyse, pajūryje ir gamtoje. Vasarą norime priartėti prie savo klausytojų ir užmegzti su jais dar glaudesnį ryšį“, –  teigia LRT OPUS vadovė Evelina Kazakevičiūtė.

Vasaros sezono naujienas LRT OPUS pristatys išskirtinėje Joninių nakties programoje nuo 20 val. Birželio 23 d. klausytojų taip pat laukia išskirtinė renginio „LAUKO RASOS AFRODELIC LIVE“ tiesioginė transliacija iš Kauno ir Palmės Žiedo pasirodymas iš LRT OPUS terasos LOFTE.

Nuo birželio 24 d. LRT OPUS klausytojai girdės ne tik naujas laidas, bet ir naują radijo stoties skambesį. LRT OPUS pristato naujus šaukinius, kuriuos sukūrė „Happyendless“ narys, prodiuseris Andrius Kauklys. 

„Radijo šaukinys yra kaip pagrindinis akcentas. Jo kūrimas toli gražu nėra rutininis dalykas ir turi savų iššūkių. Tai daugiasluoksnis kūrinys, kuriame stengiuosi paslėpti įvairių detalių, kad metams bėgant klausytojas vis atrastų kažką naujo. Tai yra trumpas kūrinukas, kuris turi neatsibosti, todėl dažniausiai šaukinius kuriu keliais etapais: sugeneruoju pagrindinę idėją, tuomet įrašą puošiu skirtingais efektais, balsais“, – apie šaukinių kūrimo procesą pasakoja Andrius Kauklys. 

Naujus šaukinius išgirsti ir jų kūrimo procesą pamatyti galite čia: https://www.youtube.com/watch?v=jdsvnqYKuyU


Naujos vasaros sezono laidos:

Trečiadieniais 18 val. eteryje skambės šiuolaikinei kosminei-psichodelinei muzikai, taip pat ir greta besišliejančioms krautroko, post-roko bei kitoms srovėms dedikuota laida „Kosmosas“. Laidos vedėjas Darius Užkuraitis.

Iš karto po to, 19 val., nauja laida – „Adaptacija“. Atlikėjo ir prodiuserio Ado Gecevičiaus valanda žingeidiems žmonėms, muzikos padangėje visuomet ieškantiems naujų reiškinių, prie kurių gali tekti šiek tiek adaptuotis. 

Kiekvieną ketvirtadienį 14 val. LRT OPUS klausytojams puikiai pažįstamas Kristupas Naraškevičius kvies keliauti po betono džiungles ir jas supančius meną, kultūrą, muziką, įvykius. Laida „Tarp gatvių“ – apie miestą žmogui. Žmogų miestui. Miesto žmogų.

Ketvirtadienio vakarais, 19 val., klausytojai girdės laidą „Palmės Žiedo futurizmai“. Tai – laida su atlikėju ir prodiuseriu Palmės Žiedu apie unikalumo ir savito skambesio, kuriame girdisi ateitis, paieškas. Laidą veda Jonas Matusevičius.

Sekmadienio vakarais, nuo 21 val., muzikos kūrėjai pagal paskirtą užduotį improvizuos, miksuos ir gamins naujus kūrinius – tiesiogiai LRT OPUS studijoje. „Mikstūra“ – dviejų valandų trukmės išbandymas, sužadinantis nematytus kompozitoriaus įgūdžius ir leidžiantis muzikos kūrėją išgirsti naujai. Laidos vedėjai Ignas Klėjus ir Gytis Judys.

LRT OPUS stebėti galite ir portale LRT.lt. 


large_LRT OPUS_Justino Stacevičiaus_LRT nuotr.m.jpg

medium_LRT OPUS_Justino Stacevičiaus_LRT nuotr.m.jpg

small_LRT OPUS_Justino Stacevičiaus_LRT nuotr.m.jpg

thumbnail_LRT OPUS_Justino Stacevičiaus_LRT nuotr.m.jpg

LRT OPUS_Justino Stacevičiaus_LRT nuotr.m.jpg

LRT OPUS pristato vasaros laidas ir naują skambesį

Jau trečius metus iš eilės visuomeninio transliuotojo LRT metinė veiklos ataskaita rengiama pagal Europos transliuotojų sąjungos (EBU) „Vertės visuomenei“ (angl. Contribution to society) metodiką ir yra grįsta trimis aspektais: visuomeninio transliuotojo indėliu į šalies demokratiją, indėliu į kultūrą ir švietimą, indėliu į ekonomiką ir inovacijas.

LRT – tai mūsų šaliai ir jos piliečiams priklausanti žiniasklaidos grupė, atstovaujanti visuomenės interesams, jos teisei gauti patikimą ir objektyvią informaciją. LRT siūlo kokybišką prasmingą televizijos, radijo ir naujienų portalo turinį. 

Žiniasklaidos grupė, kurią teigiamai vertina net 82 proc. visuomenės, 2020 m. kaip ir visi susidūrė su pandemijos keliamais iššūkiais. 

Pasak LRT tarybos pirmininko Liudviko Gadeikio, žvelgiant į 2020 metus, jų išskirtinumo ilgai netenka ieškoti – tai pandemijos sukeltas šokas ir ilgas prisitaikymas gyventi ir dirbti naujomis aplinkybėmis. 

„Pandemijos atneštas karantinas ne tik apsunkino LRT darbą – namuose uždaryti žiūrovai, klausytojai, skaitytojai tapo dar reiklesni visuomeniniam transliuotojui. Tai suprantama – iš visuomeninio transliuotojo žmonės tikisi objektyvios, patikimos informacijos, ir malonu konstatuoti, kad pagal įvairias apklausas LRT yra objektyviausias, patikimiausias informacijos šaltinis“, – sako LRT tarybos pirmininkas. 

Šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis LRT pasiekė pakankamai plačią ir įvairią auditoriją: 2020 m. LRT TELEVIZIJA tapo antra pagal žiūrimumą, LRT.lt portalas – trečias pagal unikalius vartotojus, LRT RADIJAS susigrąžina klausytojus. 

„Kova dėl auditorijos nėra savitikslė – LRT nekonkuruoja reklamos rinkoje, todėl vartotojų skaičius jai nėra išgyvenimo klausimas. Bet tik turėdama pakankamą auditoriją, LRT gali vykdyti savo visuomeninius tikslus – skatinti pilietiškumą, bendruomeniškumą, o kartu ir kūrybiškumą, kritinį mąstymą, puoselėti nacionalinę kultūrą. Auditorija įvertina mūsų kuriamos produkcijos kokybę pačiu objektyviausiu būdu – vartodama ją arba nusisukdama“, – teigia L. Gadeikis. 

2020 m. gegužę Seimas priėmė naujos redakcijos LRT įstatymą, taip užbaigdamas dar 2017 m. pradėtą LRT valdymo peržiūrą. O lapkričio mėnesį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad esamas finansavimo modelis, kai LRT biudžetas priklauso nuo šalies biudžeto pajamų, o ne nuo Seimo sprendimų, neprieštarauja Konstitucijai. Maža to, pabrėžė, kad toks finansavimo modelis kaip tik apsaugo visuomeninį transliuotoją nuo politinio spaudimo. 

„Seimui priėmus naują LRT įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d., LRT taryba intensyviai rengėsi jos nuostatų įgyvendinimui. Tarybai teko iš esmės peržiūrėti ir atnaujinti visus jos veiklą reglamentuojančius dokumentus, tiksliau apibrėžti Tarybos ir jos narių įgaliojimus ir atsakomybes. 2020 metai LRT buvo įtempti, bet rezultatai – džiuginantys”, – apibendrina L. Gadeikis. 

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad 2020 metai buvo nenuspėjami – dėl šalyje paskelbto karantino LRT susidūrė su iššūkiais, kaip išlaikyti įprastą patikimos informacijos pateikimo ir kitų programų ritmą. 

„Pavasarį reikėjo gretai rasti sprendimus, kaip perorganizuoti redakcijų darbą, užtikrinti žurnalistų saugumą priešakinėse linijose. Pirmiausia keitėsi darbo procesai – LRT komandos žmonės dirbo pamainomis. Keitėsi ir programų tinklelis – LRT TELEVIZIJOS eteryje atsirado daugiau žinių ir tiesioginių transliacijų, žurnalistai ėmėsi tyrimų COVID-19 tema. Užvėrus duris mokykloms, televizijos eteryje buvo organizuojamos pamokos. Eteryje operatyviai pasirodė vaizdo klipai, informuojantys, kaip elgtis pandemijos metu, socialinė reklama. Įgyvendintos socialinės akcijos, vienijančios visuomenę“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. 

2020-aisiais ypatingas vaidmuo LRT teko ir rinkimų metu. Rinkimų laidos visuomet – didelis iššūkis ir įtampų šaltinis. LRT, suprasdama, kad aktyvūs, pilietiški ir gerai informuoti rinkėjai yra demokratijos pagrindas, daug dėmesio TV ir radijo laidose, LRT.lt portale skyrė rinkimų temai. 

„Neapsiribojome įstatymais numatytomis agitacinėmis programomis: LRT prieš praėjusių metų Seimo rinkimus rengė rinkimų temai skirtas papildomas laidas savo iniciatyva ir lėšomis. Laikydamasi politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principo, LRT organizavo diskusijų laidas, skirtas visuomenei informuoti apie kandidatų į Seimą rinkimų programas. Tokį papildomų laidų organizavimo principą LRT pasirinko atsižvelgusi ir į Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijas. Seimo rinkimuose dalyvaujančius politikus pakvietėme į pabėgimų kambarį „Kodas 30”, kuriame sėkmingą išėjimą lėmė komandinis darbas, susikalbėjimas“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

Specialią transliaciją LRT rengė ir Seimo rinkimų naktį. Tyrimų bendrovės „Kantar“ duomenimis, daugiausia žiūrovų pirmojo ir antrojo rinkimų turų rezultatų laukė kartu su LRT TELEVIZIJA. 

LRT.lt  2020 m. vasario mėnesį pirmą kartą sulaukė daugiau nei 1 mln. unikalių vartotojų. Mūsų komandai tai svarbus įvertinimas ir įrodymas, kad prieš metus iš esmės atnaujintas portalas jau užsitarnavo reiklių skaitytojų pasitikėjimą.

„2020-aisiais įgyvendintas bendras trijų LRT žiniasklaidos platformų projektas „LRT ieško sprendimų“. LRT apie problemas ne tik kalba, bet ir ieško sprendimų – analizuoja kitų šalių patirtį, teiraujasi specialistų nuomonės ir kartu su jais nagrinėja galimus sprendimų būdus. 

Visuomenės, politikų, verslo atstovų, kolegų lūpose vis dažniau skamba „LRT tyrimai“. LRT Tyrimų skyrius 2020-aisiais atliko 30 tyrimų ir dar tiek pat parengė analitinių publikacijų bei reportažų. Nors svarbiausia yra ne skaičius, o atliktų tyrimų daromas pokytis“, – sako LRT generalinė direktorė. 

Be profesionalios žurnalistikos, ypatingą dėmesį LRT skyrė prasmingai pramogai: dokumentika ne tik gamtos, bet ir istorijos, kultūros, literatūros temomis, kokybiški serialai ir aukščiausių įvertinimų sulaukę filmai, didžiausias klubinio krepšinio turnyras „Eurolyga“. 2020-ųjų „Eurovizija“ patyrė ir sėkmę, ir nesėkmę. Įspūdinga finalo transliacija iš „Žalgirio“ arenos ir „The Roop“ pakėlė konkurso lygį į aukštumas, tačiau dėl pandemijos jiems teko palaukti metus, kad galėtų pasirodyti Roterdame. 

Geriausios Lietuvos ir pasaulio dramos, šiuolaikinio šokio, baleto, operos spektakliai ir koncertai gavo nuolatinę poziciją – kultūros ir meno šventė žiūrovams dovanojama kiekvieną pirmadienį per LRT PLIUS.  Žiūrovai turėjo galimybę išvysti transliacijų ciklą „Žiemojimas su opera“ – pristatytos septynios garsiausiose pasaulio scenose pastatytos operos, prie kurių įgyvendinimo prisidėjo ir lietuviai. 

Vieninga Lietuva kaip niekad aktuali yra ir šiandien. Visuomeninis transliuotojas, jausdamas įsipareigojimą vienyti ir telkti Lietuvos žmones, praėjusiais metais pristatė naują informacinę platformą LRT LITUANICA, skirtą viso pasaulio lietuviams.

Su LRT 2020 metų veiklos ataskaita galima susipažinti paspaudus šią nuorodą: lrt.lt/ataskaita . Ataskaitą visuomenei LRT pristatys ir specialioje laidoje „Atvirų durų diena. LRT atsiskaito“ birželio 21 d., pirmadienį, 19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ. Taip pat kviečia visuomenę išreikšti savo nuomonę apie LRT – tereikia  paspausti nuorodą (www.lrt.lt/apklausa) ir atsakyti į klausimus. Visuomenės nuomonės yra labai svarbi ir vertinama siekiant, kad LRT būtų kuo arčiau Lietuvos žmonių. 

Lietuvos visuomeninis transliuotojas iš viso valdo 7 žiniasklaidos kanalus: 3  radijo programas (LRT RADIJAS, LRT KLASIKA, LRT OPUS), 3 televizijos programas (LRT TELEVIZIJA, LRT PLIUS, LRT LITUANICA) ir portalą LRT.lt. 

LRT 2020-ieji. Skaičiai ir faktai. 

Televizija. TV auditorijos tyrimą atliekančios bendrovės „Kantar“ duomenimis, praėjusiais metais LRT TELEVIZIJA pasiekė 13,3 proc. auditorijos ir įsitvirtino antroje vietoje tarp pagrindinių ir didžiųjų Lietuvos televizijos kanalų.

Portalas. Internetinių rinkos tyrimų bendrovės „Gemius Baltic“ duomenimis, gruodžio mėnesį LRT.lt portale apsilankė daugiau nei 1,22 mln. realių vartotojų – naujienų portalas įsitvirtino trečioje populiariausių Lietuvos interneto svetainių sąrašo vietoje. 

LRT mediateka. Sparčiai augo LRT mediateka, kurioje sukaupta jau per 180 tūkst. įvairių garso ir vaizdo įrašų, –  peržiūrų skaičius 2020 m. išaugo daugiau nei 71 proc. 

Naujienų tarnybos. LRT kanalų žinias ir kitą aktualijų turinį rengia trys naujienų redakcijos, kurios tarpusavyje bendradarbiauja, taip galėdamos pasiūlyti operatyviausias ir kokybiškiausias naujienas. 172 – tiek žmonių LRT kanaluose rengia aktualijų turinį. 

Ekonomika. Ekonomikos temos pandemijos metu tapo aktualios ir tai visuomenės daliai, kuri anksčiau šiuo turiniu ne itin domėjosi. 190 000 – tiek kartų skaitytas populiariausias LRT.lt verslo rubrikos straipsnis. 

Indėlis į ekonomiką. 66 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad LRT prisideda prie ekonomikos pažangos ir inovacijų Lietuvoje, tai reprezentatyvios apklausos, kurią 2020 m. gruodžio mėn. atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“, duomenys. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. šalies gyventojų, vyresnių nei 18 metų. 

Koncertai tavo namuose. Bendradarbiaudami su Europos transliuotojų sąjunga, LRT OPUS ir LRT RADIJO eteryje 2020 m. transliavo per 70 žinomų užsienio atlikėjų koncertų – nuo Nicko Cave‘o iki Billie Eilish.

Bendradarbiavimas. LRT KLASIKOS iniciatyva 2020 m. sukurtas renginių ciklas, telkęs visas LRT platformas, – „Fortepijono maratonas Beethovenui“. Minint 250-ąsias kompozitoriaus gimimo metines, tuščioje Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje surengtas ilgiausias Lietuvoje fortepijoninės muzikos maratonas. 



large_LRT_atsiskaitos_3.jpg

medium_LRT_atsiskaitos_3.jpg

small_LRT_atsiskaitos_3.jpg

thumbnail_LRT_atsiskaitos_3.jpg

LRT_atsiskaitos_3.jpg

LRT atsiskaito: 20 pagrindinių LRT veiklos reiškinių, kuriuos LRT įgyvendino 2020 metais

LRT KLASIKOS vadovo Julijaus Grickevičiaus teigimu, didžiausias sezono akcentas — nauji LRT KLASIKOS šaukiniai, kurie pakeis eteryje nuo 2007 m. skambėjusius, Mindaugo Urbaičio ir Giedriaus Kuprevičiaus kurtus šaukinius.

„Pradėdami vasaros sezoną pristatome naujuosius programos šaukinius. Jų atnaujinimas užbaigia vieną LRT KLASIKOS atnaujinimo etapų, tai labai reikšmingas akcentas, pagal tai esame atpažįstami, šaukiniai — tai ir emocija, asociacijos, šiurpuliukai bėgantys per odą. Šiuos šaukinius sukūrė muzikas iš džiazo srities – Simonas Šipavičius, dar žinomas iš grupės „Sheep Got Waxed“, atliko gausios Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro pajėgos, kuriam dirigavo Modestas Pitrėnas. Nepaprasta išgirsti, kad labai įvairi LRT KLASIKOS tapatybė tilpo į 17 sekundžių“, – apie naujuosius šaukinius pasakoja LRT KLASIKOS vadovas J. Grickevičius.

„Didžiausias iššūkis buvo suformuoti skambesį, kuris klasiškai pakylėtų, aiškiai pasakytų, kad tai yra LRT KLASIKA, taip pat atspindėtų laikmetį, kuriame esame. Procesas buvo kupinas iššūkių, nuo melodinės linijos dėlionės iki jos perkėlimo į orkestro partitūrą, stengiantis išnaudoti kuo daugiau orkestro teikiamų spalvų. Kurdamas įsivaizdavau, kaip šis šaukinys kilsteli klausytoją nuo kėdės septyniolikai sekundžių, o po šios trumpos garsinės kelionės sugražina atgal į žemę, į LRT KLASIKOS eterį“, – teigia naujų LRT KLASIKOS šaukinių kūrėjas S. Šipavičius.

LRT KLASIKOS vasaros sezone klausytojų laukia naujos laidos ir kelionės po skirtingus miestus. „Vasarą išnaudosime kelionėms, bandysime kuo daugiau susitikti su savo klausytojais, įrašysime per 40 koncertų, mus sutiksite festivaliuose. Net mūsų pristatomos laidos susijusios su kelionėmis tiesiogine ir perkeltine prasme. LRT KLASIKA vasaros sezone prašosi į kiekvieno klausytojo kelionę, kasdienybę, lagaminą ir siūlo tapti ištikimu vasaros palydovu“, – vasaros naujienas apibendrina J. Grickevičius.

Ketvirtadieniais 11.05 val. skambančioje laidoje „Knygos, žmonės ir tolimi kraštai“ vedėja Jurgita Ludavičienė kvies kalbėtis apie knygas, per kurias galima patirti ir suprasti šalį. Tai romanai ir negrožinė literatūra, kartais netgi poezija, tai knygos, kurių autoriai perkelia mus į tolimus kraštus, nuolat atverdami mums buvimo kitur galimybę. Laidoje klausytojų lauks: viena knyga, vienas pašnekovas, viena šalis.

Vasarą klausytojų laukia išskirtinis laidos „Pašnekesiai apie Tave ir kitus“ ciklas „Kas aš? Kas tu?“. Asmenybių tipologijos atskleidžia asmenybių prisitaikymo gyvenime strategijas, nesąmoningai pasirinktas ankstyvojoje vaikystėje kaip išgyvenimo sąlygą. Laidų vedėjos Rasa Grškonytė ir Aušra Bačiulytė teigia, kad šių laidų tikslas yra padėti klausytojams geriau pažinti save ir sąmoningai kurti harmoningus tarpusavio santykius. Klausykite šeštadieniais 10.05 val. 

LRT KLASIKOS klausytojams puikiai pažįstama laidų vedėja Rasa Murauskaitė kvies klausytis naujos laidos „Paslėptų lobių grojaraštis“. Kai „Tarptautinė kompozitorių tribūna“ pradėjo savo veiklą, iš 600 joje pristatytų kūrėjų vos 47 buvo moterys kompozitorės, todėl šiais metais inicijuotas „Paslėptų lobių grojaraštis“, kuriam skirtingų šalių nacionaliniai transliuotojai buvo kviečiami teikti moterų kompozitorių kūrinius, apimančius visus 66-erius tribūnos gyvavimo metus. Vasaros sezone transliuojamų „Paslėptų lobių grojaraščio“ laidų metu ne tik klausysimės šių kūrinių, bet ir bendrausime su muzikais, kitų meno, mokslo sričių atstovais, visuomenininkais, analizuodami moterų kūrėjų temą įvairiausiais rakursais. Laida transliuojama pirmadieniais 11.05 val.

Į LRT KLASIKOS eterį grįžo muzikinė pokalbių laida „Pakeliui su vasara“, kurią kas porą savaičių iš skirtingų Kauno miesto vietų ves Kotryna Lingienė. Pirmoji išvažiuojamoji transliacija skelbs vasaros sezono pradžią – klausytojų laukia pokalbiai ir gyvas grupės „Ąžuoliniai berželiai“ pasirodymas. Birželio 17 d. 16.00 val. laida „Pakeliui su vasara“ įsikurs Kaune, kavinėje „Kultūra“, o tiesioginę vaizdo transliaciją bus galima matyti portale LRT.lt ir klausytis per LRT KLASIKĄ. 

LRT KLASIKOS komanda visą vasarą keliaus po skirtingus Lietuvos ir pasaulio muzikos festivalius. Transliacijos numatytos iš Kauno, Kėdainių, Biržų, Nidos ir iš pagrindinių Europos klasikinės muzikos festivalių. Pirmasis išskirtinių koncertų pranašas jau šį penktadienį  — „Vasaros nakties“ koncertas iš Vienos. 

Nuo liepos antrąjį sezoną pradės kelionių ir miestų pažinimo tinklalaidė „Savas mietas“. Nuo šiol klausytojai galės ne tik girdėti, bet ir šias keliones matyti. Tinklalaidės kūrėjai Austėja Kuskienė, Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis žada supažindinti su skirtingais Lietuvos miestais vietinio gyventojo žvilgsniu.

Dar viena nauja tinklalaidė „Kitas lygis“, kuriama bendradarbiaujant su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija, Vilnius Tech ir Nacionaline kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, kvies susipažinti kokią naudą kompiuteriniai ir vaizdo žaidimai duoda įvairiose gyvenimo srityse – mokyklose, versle, sveikatos ar netgi krašto apsaugoje.

Visus LRT KLASIKOS laidų įrašus galite rasti LRT audiotekoje.

LRT KLASIKOS galite klausytis gyvai portale LRT.lt.


large_LRT KLASIKA D.Umbraso LRT nuotr.3.jpg

medium_LRT KLASIKA D.Umbraso LRT nuotr.3.jpg

small_LRT KLASIKA D.Umbraso LRT nuotr.3.jpg

thumbnail_LRT KLASIKA D.Umbraso LRT nuotr.3.jpg

LRT KLASIKA D.Umbraso LRT nuotr.3.jpg

Atsinaujinusi LRT KLASIKA vasarą kviečia nerti į kultūros bangas

Kaip ir prieš metus „Įdomiosios atostogos“ leisis į turą po Lietuvą – tiesioginės transliacijos vyks iš skirtingų šalies miestų. Prie laidos vedėjų vairo drauge su Vidu Bareikiu stos „Įdomiųjų pamokų“ gerbėjams jau pažįstama dainų kūrėja, kompozitorė ir atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle.

„Ši laida atitinka mano svajonių mokyklos, mokymosi proceso viziją. Pabuvusi „Įdomiosiose pamokose“ kaip mokytoja supratau, kad nenoriu palikti šios laidos, čia jaučiuosi lyg namie. Suprantu, kad kiekviena laida turi savo atmosferą, todėl vesti „Įdomiąsias pamokas“ bus visiškai nauja patirtis man. Praeitą sezoną ir pati žiūrėjau laidas savo malonumui. Taip, ši laida ne tik moksleiviams! Tikiuosi likti smalsi, drąsi ir nenuobodi laidos žiūrovams“, – šypsosi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė.

Raminta atskleidžia, kad Vidą Bareikį pažįsta jau seniai – neabejoja, kad žiūrovams šis tandemas atneš naujų spalvų. „Galite tikėtis energingo, juokingo ir gudraus dueto. Vidą pažįstu jau labai seniai ir esame dirbę kartu ne televizijoje, todėl jaučiu, kad mums puikiai seksis. Vidas yra šiuolaikiškas, be proto energingas, turintis begalę idėjų. Mokėdama jį suprasti, išgirsti, pridėsiu savo žavesio ir savo kosmoso“, – sako LATGA tarybos prezidentė. 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstytojaujančiai Ramintai darbas su vaikais – ne naujiena. Dar prieš karantiną ji intensyviai važinėjo po Lietuvos mokyklas, penkerius metus dirbo stovyklų vadove. Kartais seminarus muzikos mokytojams vedanti kompozitorė neslepia, kad laukiamiausios pamokos ir mėgstamiausia jos pačios tema – naujosios technologijos. Prie laidos vedėjų vairo susitikus dviems muzikams, muzikos netrūks ir pačioje laidoje. „Mažai kas žino, bet prieš keletą metų mano hobis buvo derinti pianinus – vienu metu jų turėjau net 15“, – juokiasi naujoji „Įdomiųjų atostogų“ vedėja.

Pirmadienį startuosiančių „Įdomiųjų atostogų“ turo po Lietuvą pirmoji stotelė paaiškės jau pirmosios laidos metu. Raminta atskleidė, kad nuo LRT TELEVIZIJOS studijos teks nukeliauti beveik 300 km. Kiekvieną darbo dieną 13 val. „Įdomiosios atostogos“ džiugins LRT TELEVIZIJOS žiūrovus iki pat vasaros pabaigos.


large_Agne-Bekeraityte-foto-Raminta Naujanytė-Bjelle.jpg

medium_Agne-Bekeraityte-foto-Raminta Naujanytė-Bjelle.jpg

small_Agne-Bekeraityte-foto-Raminta Naujanytė-Bjelle.jpg

thumbnail_Agne-Bekeraityte-foto-Raminta Naujanytė-Bjelle.jpg

Agne-Bekeraityte-foto-Raminta Naujanytė-Bjelle.jpg

Į eterį grįžta „Įdomiosios atostogos“: nauja vedėja ir turas po Lietuvą drauge su Vidu Bareikiu

PRANEŠIMAI ŽINIASKLAIDAI

Pranešimai žiniasklaidai