„Heart of Europe“ – Lenkijos transliuotojo TVP rengiamas tarptautinis televizijos festivalis, buriantis Vidurio ir Rytų Europos visuomenines televizijas ir kūrėjus. Rugsėjo 28 dieną vykusioje apdovanojimų ceremonijoje LRT dokumentinis serialas „N16“ buvo paskelbtas geriausiu vaikams ir jaunimui skirtu kūriniu. Kategorijoje serialas varžėsi su animaciniais filmais ir serialais, vaidybiniais filmais, dokumentika bei laidomis vaikams ir jaunimui iš Čekijos, Ukrainos, Latvijos, Vengrijos, Kroatijos, Slovakijos ir Lenkijos.

„Šis apdovanojimas yra skirtas Lietuvos paaugliams už jų drąsą dalintis savo asmeniniais gyvenimais ir išgyvenimais prieš kamerą ir už didelį pasitikėjimą serialo kūrybine komanda bei mūsų bendra vizija. O mums apdovanojimas yra kuras kelti savo ambicijas, kurti toliau ir duoti balsą dar įvairesniam Lietuvos jaunimui“, – apie tarptautinį įvertinimą kalbėjo „N16“ režisierius Mantas Narkevičius.

Šiemet festivalio konkursui 14 visuomeninių transliuotojų pateikė 84 darbus 6 kategorijose: vaikų ir jaunimo turinio, dokumentinių filmų, trumpametražių dokumentinių filmų, skaitmeninio turinio, pramoginio turinio, filmų ir serialų. Darbus vertino 41 žiuri narys, atstovaujantis visuomeniniams transliuotojams iš 13 šalių – Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kroatijos, Sakartvelo, Slovakijos, Slovėnijos, Serbijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos, Vengrijos. LRT „Heart of Europe“ festivalyje dalyvauja jau trečią kartą, ankstesniais metais filmai taip pat yra iškovoję pagrindinius prizus.

„Šis serialas visų pirma buvo skirtas paaugliams. Ir iš reakcijų socialiniuose tinkluose, ir gyvame susitikime tarp serialo herojų ir žiūrovų, kurį suorganizavome pirmo sezono pabaigos proga, paaiškėjo, kad tikrai pasiekėme mums kritiškai svarbią jaunąją auditoriją. Tačiau lygiai taip pat šis serialas gali surezonuoti suaugusiems. Tai ne tik rakto skylutė į šių laikų paauglių gyvenimą, bet ir laiko mašina į kiekvieno iš mūsų maištingus laikus. Galbūt dėl to, kad serialas filmuotas senomis kameromis, ar kad jame naudojama beveik vien tik lietuviška muzika“, – dokumentinio serialo sėkme džiaugiasi LRT vaikų ir jaunimo turinio redaktorė Aistė Jūrė.

„N16” – dokumentinis serialas, kuriame šeši paaugliai patys filmuoja savo gyvenimą senomis skaitmeninėmis kameromis, o vėliau reflektuoja, ką jiems visa tai reiškia. Serialas stengiasi labai atvirai atspindėti paauglių gyvenimą, parodyti situacijas ir temas, kurios suaugusiems gali pasirodyti tikrai nepatogios. Serialo režisierius – jaunas kūrėjas Mantas Narkevičius (28 m.). Visa kūrybinė komanda: Mantas Narkevičius, Gvidas Bindokas, Nida Grindal, Aistė Kalčytė.

Paaugliai filmavo savo gyvenimą vienus mokslo metus (nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. birželio). Savo gyvenimą seriale užfiksavo paaugliai Milda Drukteinytė, Mija DiMarco, Šarūnas Stunžėnas, Ugnė Klybė, Gustas Bložė ir Džemilė Šaltenytė. Filmuota medžiaga buvo sumontuota į 10 serijų, kurios transliuotos paaugliams dedikuotame [LRTU kanale „YouTube“](https://www.youtube.com/@LRTU). Jau pradėtas filmuoti antrasis „N16” sezonas, kuris pasirodys kitais metais, o jame – paauglių gyvenimas iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių.

Pirmąjį „N16” sezoną nuo šiol galite pamatyti ir [LRT mediatekoje](https://www.lrt.lt/mediateka/video/n-16), o netrukus – ir filmų bei serialų platformoje LRT EPIKA.

Tai – ne vienintelis vaikams ir jaunimui skirto turinio pasiekimas paskutiniu metu: tarptautinio dėmesio sulaukė ir LRT „Vaikų sekmadienių“ selekcija, nominuota viename svarbiausių animacinės produkcijos renginių – „Cartoon“ festivalyje. LRT, kartu su Vokietijos, Portugalijos ir Vengrijos transliuotojais nominuoti „Metų transliuotojo” kategorijoje.

large_IMG_4053.jpeg

medium_IMG_4053.jpeg

small_IMG_4053.jpeg

thumbnail_IMG_4053.jpeg

IMG_4053.jpeg

Dokumentinis serialas apie paauglių gyvenimą „N16“ – tarptautinio festivalio laureatas

IFCN įvertinime taip pat sakoma, kad LRT faktų tikrinimo projektas LRT FAKTAI demonstruoja „tvirtą įsipareigojimą tikrinti viešojo intereso, sveikatos ir asmens saugumo, politikos ir socialiniu požiūriu svarbius teiginius. Projekto atliekami faktų patikrinimai grindžiami įrodymais, atliekami kruopščiai ir skaidriai, o išvadoms padaryti pasitelkiami įvairūs šaltiniai“.

„LRT daug dėmesio skiria faktų tikrinimui ir melagienų demaskavimui, o patikrinti faktai skelbiami visose LRT platformose. Bendradarbiaudamas su tarptautiniais partneriais LRT įgyvendino projektus, kurie padeda ugdyti medijų ir informacinį raštingumą ir prisideda prie visuomenės atsparumo dezinformacijai.

Kartu tikime, kad kokybiška ir patikima žurnalistika, įtraukiantis ir ugdantis turinys yra geriausia apsauga nuo dezinformacijos poveikio ilguoju laikotarpiu, esame ne kartą įrodę, kad LRT laikosi aukščiausių etikos standartų. Tapome pirmuoju visuomeniniu transliuotoju regione, kuris gavo patikimos žurnalistikos sertifikatą pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą. Todėl ir narystė IFCN yra svarbus ir logiškas mūsų įvertinimas“, – sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT pateikus paraišką prisijungti prie IFCN, išorės ekspertų buvo atliktas LRT vertinimas, per kurį tikrinama, ar LRT laikosi IFCN principų. Iš buvo viso vertinamas atitikimas daugiau nei 30 IFCN kodekso kriterijų, tarp jų, ar į IFCN kandidatuojanti organizacija nėra susijusi su partijomis, nepasisako už ar prieš kokias nors politines pozicijas.

LRT FAKTAI yra pagrindinis LRT faktų tikrinimo projektas, pradėtas 2019 metais, siekiant kovoti su dezinformacija ir skatinti faktais grįstą žurnalistiką Lietuvoje. „LRT Faktai“ skelbia faktų patikrinimus įvairiomis temomis, įskaitant politiką, sveikatą ir mokslą. Projekto tikslas – pateikti piliečiams tikslią ir patikimą informaciją, kuri padėtų jiems priimti pagrįstus sprendimus. Visi skaitytojai, norintys patikrinti, ar viešumoje skelbiamas teiginys yra tiesa, gali rašyti elektroniniu paštu lrtfaktai@lrt.lt.

Tarptautinis faktų tikrinimo tinklas sukurtas 2015 metais JAV, Floridoje veikiančio Poynter medijų studijų instituto. Faktų tikrintojų bendruomenę buriančiam tinklui priklauso daugiau nei 100 žiniasklaidos organizacijų ir faktų tikrinimo projektų visame pasaulyje, tarp jų: AFP (Prancūzija), AP (JAV), „Reuters“ (JAV), „The Washington Post Fact Checker“ (JAV), Lietuvos žiniasklaidos organizacijos „15 min“ su projektu „Patikrinta 15 min“ ir „Delfi“ su projektu „Delfi Media Detektorius“ ir kiti.

large_LRT prisijungė prie IFCN tinklo.png

medium_LRT prisijungė prie IFCN tinklo.png

small_LRT prisijungė prie IFCN tinklo.png

thumbnail_LRT prisijungė prie IFCN tinklo.png

LRT prisijungė prie IFCN tinklo.png

LRT prisijungė prie Tarptautinio faktų tikrinimo tinklo

„Vykdydami visuomeninio transliuotojo misiją informuoti, ugdyti ir telkti visuomenę džiaugiamės, kad mūsų pastangos yra vertinamos plačios auditorijos. Skirdami jai ypatingą dėmesį vykstame į regionus, susitinkame su savo žiūrovais, skaitytojais ir klausytojais bei atsižvelgiame į jų nuomonę kurdami tiek kokybišką žurnalistiką, tiek prasmingo laisvalaikio pramogą. Mylimiausiu medijos prekių ženklu įvertintas LRT rodo, kad Lietuvoje reikalinga ir vertinama objektyvi ir profesionali žurnalistika bei dėmesys atskiroms auditorijos grupėms“, – teigia LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Baltic Brand“ apklausos duomenimis, LRT tapo ne tik mylimiausiu medijos prekės ženklu, bet ir pirmą kartą buvo įtraukta į mylimiausių prekės ženklų dvidešimtuką Lietuvoje. Apdovanojimuose buvo renkami septynių nominacijų laimėtojai – greičiausiai augantis, tvariausias, mylimiausias medijos, humaniškiausias, mylimiausias vietinis, drąsiausias ir mylimiausias prekės ženklas visose Baltijos šalyse, ir kiekvienoje šalyje atskirai.

„Baltic Brand“ yra viena išsamiausių prekės ženklų ir gyvenimo būdo studijų Baltijos šalyse, kurioje dalyvauja apie 3 000 respondentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Šių metų tyrime Lietuvoje tyrimą atliko 1 000 respondentų, kurie atsakė į kelis šimtų klausimų ir vertino šimtus prekės ženklų 2023-ųjų birželio–liepos mėnesiais („Nordstat“ duomenys, tyrimas užsakytas „Sons & Daughters“).

Šių metų „Baltic Brand 2023“ forume ir apdovanojimuose pagrindinis akcentas buvo skirtas prekės ženklų drąsai – jai ne tik buvo skirta dalis forumo pranešimų temų, bet ir įtraukta nauja kategorija apdovanojimuose.

large_E. Blaževič nuotr..jpg

medium_E. Blaževič nuotr..jpg

small_E. Blaževič nuotr..jpg

thumbnail_E. Blaževič nuotr..jpg

E. Blaževič nuotr..jpg

LRT išrinktas mylimiausiu medijos prekės ženklu Lietuvoje

Festivalis šiemet mini šešiasdešimtmetį ir yra ne tik vienas seniausių, bet ir vienas svarbiausių pasaulyje festivalių, esminį dėmesį skiriančių filmuotiems muzikos, šokio ir teatro kūriniams. Tarptautinė festivalio žiuri kasmet paskelbia 5 nugalėtojus: „Grand Prix“ laimėtoją, tris „Czech Cristals“ laimėtojus muzikos dokumentikos, muzikos koncerto įrašo ir sceninio kūrinio kategorijose bei išskiria įrašą, vertą specialaus paminėjimo.

60-ojo Tarptautinio „Golden Prague“ televizijos festivalio „Czech Crystal“ apdovanojimo laimėtojais už geriausią koncerto įrašą paskelbtas LRT nufilmuotas finalinis koncertas iš ciklo „Muzikinė kelionė laiku. Vilnius 700. XXI a.“, pristatantis kompozitorius Jūrą Eleną Šedytę, Moniką Zenkevičiūtę-Monikazę ir Maksimilianą Oprišką. Koncertas režisuotas Armo Rudaičio ir Kornelijaus Jaroševičiaus.

„Labai gera gauti šį prestižinį apdovanojimą už „Muzikinių kelionių laiku. Vilnius 700“ finalinį koncertą tebesitęsiant jubiliejiniams Vilniaus metams. Ačiū LRT, kad suteikia galimybę kurti tokius dalykus, kurie įdomūs ir tarptautinei auditorijai. Jau vien būti komisijos atrinktiems į nominantų trumpąjį sąrašą buvo didelis įvykis, o iškart laimėti „Čekišką kristalą“ yra kažkas iš kosmoso srities.

Labai ačiū nuostabiai komandai, be kurios tai nebūtų gimę: kolegai režisieriui Kornelijui Jaroševičiui, operatoriams Vaidui Užkuraičiui, Donatui Sauleikai ir Laimiui Lechovič, taip pat garso režisieriui Arnui Jasaliniui, prodiuserėms Agnei Biliūnaitei, Nemirai Poškienei ir visiems, kas prisidėjo. Tokie įvertinimai leidžia pasijausti bendro Europos kultūrinio audinio dalimi ir įkvepia bei motyvuoja kurti naujus projektus. Šiuo metu jau dirbame su naujomis idėjomis“, – sakė režisierius Armas Rudaitis, atskridęs tiesiai į ceremoniją ir atsiėmęs apdovanojimą.

Šiemet festivalio konkursinėje programoje LRT dalyvavo pirmą kartą ir pristatė du muzikinius įrašus: LRT eteryje jau rodytą finalinį koncertą iš ciklo „Muzikinė kelionė laiku. Vilnius 700. XXI a.“, bei eteryje dar nerodytą choreografių Agnietės Lisičkinaitės ir Gretos Grinevičiūtės šokio spektaklį-ekskursiją-filmą „Einu pirkti pieno“, nufilmuotą Vilniaus Šeškinės mikrorajone, LRT režisierius Antanas Laurušas.

„Golden Prague“ yra unikalus festivalis – vienintelis pasaulyje dedikuotas vien muzikai ir scenos menams. Šiemet LRT čia sudalyvavo pirmą kartą, bet jis pavyko puikiai – vienas filmas apdovanotas „Čekišku kristalu“ filmuotų koncertų kategorijoje, kitas pateko į trumpąjį sąrašą filmuotų spektaklių kategorijoje. O tai reiškia, kad LRT drąsa ieškoti naujų kūrybinių sprendimų kaip į ekraną perkelti muziką, šokį, teatrą, pasiteisino – šiemet sukūrėme vienus įdomiausių kūrinių visoj Europoj ir už jos ribų. Šiame festivalyje savo darbus pristato didžiųjų Europos valstybių nacionaliniai transliuotojai, visame pasaulyje savo filmus platinančios tarptautinės agentūros, režisieriai, kurie šioje srityje dirba keliasdešimt, o kai kurie – visus šešiasdešimt metų, varžosi filmai, turintys milijoninius biudžetus, pasaulinio garso atlikėjų ar kūrėjų vardus. Tokiame kontekste šis apdovanojimas jaunai LRT kūrybinei komandai yra dar reikšmingesnis, leidžiantis tvirčiau įžengti į šį senas tradicijas ir ilgamečius autoritetus turintį pasaulį.

Man taip pat labai džiugu, kad buvo pastebėta jauna lietuviška muzika, kurią šiam koncertui sukūrė po 1990-ųjų gimusi mūsų kompozitorių karta, kad ją atliko jaunas šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ kartu su urbanistinio šokio teatru „Low Air“. Manau, kad būtent taip ir turėtume prisistatyti pasauliui. Visi laimėję filmai bus parodyti per Čekijos televiziją. O aš tikiuosi, kad pavyks laimėjusius filmus nupirkti ir parodyti ir Lietuvos žiūrovams. Beje, scenos menų kategorijoje laimėjusį K. Saariaho operos „Nekaltumas“ įrašą LRT žiūrovai jau turėjo progos pamatyti praeitame „Žiemojimo su opera“ sezone“, – pasakojo LRT Kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė.

Šiais metais Tarptautinis „Golden Prague“ televizijos festivalis sulaukė 83 įrašų iš 18 šalių. Įrašus, kurie bendrai sudarė 6906 minutes, peržiūrėjo ir įvertino tarptautinė komisija, kurią sudarė penki ekspertai: nuo pat pirmojo festivalio 1963 m. jame dalyvaujantis agentūros „Poorhouse“ direktorius ir prodiuseris Reiner Moritz (Vokietija), SVF televizijos vyriausioji prodiuserė Barbara Seiler (Šveicarija), prodiuseris, dramaturgas, profesorius Ivo Mathe (Čekija), agentūros „Bel Air Media“ įkūrėjas ir režisierius Francois Duplat (Prancūzija) bei LRT Kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė (Lietuva). Trisdešimt vienas koncertas, spektaklis ir dokumentinis filmas buvo atrinktas į trumpąjį sąrašą. Į jį pateko ir abu LRT įrašai.

Festivalio apdovanojimų ceremonija kaip ir kasmet vyko Nacionalinio teatro Naujojoje salėje. Šiemet čia taip pat dalyvavo ir lietuviams gerai pažįstamas choreografas Aleksander Ekman, kuriam apdovanojimą už ypatingus meninius pasiekimus skyrė Tarptautinis IMZ muzikos ir medijų tinklas, kuriam priklauso ir LRT. Visus 60-ojo Tarptautinio „Golden Prague“ televizijos festivalio laimėtojus galima rasti [čia](https://zlatapraha.ceskatelevize.cz/en).

large_Armas Rudaitis_Asm. archyvo nuotr..jpg

medium_Armas Rudaitis_Asm. archyvo nuotr..jpg

small_Armas Rudaitis_Asm. archyvo nuotr..jpg

thumbnail_Armas Rudaitis_Asm. archyvo nuotr..jpg

Armas Rudaitis_Asm. archyvo nuotr..jpg

Viename seniausių televizijos festivalių „Golden Prague“ – LRT triumfas

Pernai pirmą kartą Pasaulio kurčiųjų federacijos įgyvendinta iniciatyva „Nušvieskime gestų kalbą mėlynai!“ šiemet tęsiama kviečiant atkreipti dėmesį į vienybę, kurią sudaro daugiau nei 200 nacionalinių gestų kalbų.

„Vienas iš mūsų prioritetų – padaryti LRT turinį lengvai prieinamą kiekvienam: kiekvieną dieną transliuojame žinias bei „Panoramą“ su vertimu į gestų kalbą, taip pat verčiamos ir specialios transliacijos bei laidos, o kinų ir serialų platformoje LRT EPIKA esantį turinį subtitruojame. Prieš dvejus metus vykdėme akciją, kurios metu gestų vertėjai perėmė informacinių laidų vairą, o šiemet džiaugiamės galėdami prisijungti prie tarptautinės iniciatyvos nušviesdami LRT mėlyna spalva, kurią matys ne tik darbuotojai, bet ir į LRT atvykstantys pašnekovai“, – sako LRT Generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Atsižvelgiant į LRT auditorijos dalį, kurią sudaro žmonės su negalia, 2022 m. visuomeninis transliuotojas naujai paruošė 510 val. eterio su vertimu į gestų kalbą, o 519 val. eterio subtitravo. Per praėjusius metus iš viso buvo parodyta 411 vaidybinių ir dokumentinių filmų su subtitrais – šis skaičius nuolat auga, nes LRT yra įsipareigojusi kasmet didinti žmonėms su negalia pritaikyto turinio kiekį.

Pastatų ir objektų viešosiose erdvėse nušvitimas mėlynai patvirtina bendrą įsipareigojimą remti nacionalines gestų kalbas ir parodyti vienybę su pasaulinėmis kurčiųjų bendruomenėmis, teigia Lietuvos kurčiųjų draugija. Vartodami nacionalines gestų kalbas visose gyvenimo srityse galime užtikrinti žmogaus teises ir sukurti lygesnę visuomenę kurtiesiems.

Mėlyna spalva su kurčiųjų bendruomene siejama nuo pat Pasaulinės kurčiųjų federacijos įkūrimo 1951-aisiais, o Mėlynasis kaspinas simbolizuoja kurčiųjų bendruomenių lygybės visuomenėje siekį ir savo nacionalinių gestų kalbų pripažinimą.

large_E. Blaževič LRT nuotr. 4.jpg

medium_E. Blaževič LRT nuotr. 4.jpg

small_E. Blaževič LRT nuotr. 4.jpg

thumbnail_E. Blaževič LRT nuotr. 4.jpg

E. Blaževič LRT nuotr. 4.jpg

Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės metu LRT nušvito mėlynai

Nuo rudens sezoną pradedantys LRT televizijų ir radijo kanalai bei LRT mediateka pristato ne vieną naują laidą, kurias lydi į eterį sugrįžtančios legendos. Kaip ir iki šiol, LRT žiūrovų ir klausytojų lauks informacinės laidos, plati kultūrinė programa, laidos iš regionų, dar daugiau specialiai vaikams skirtų programų bei prasmingos pramogos – nuo šeštadienio vakaro pramoginių šou ir gyvenimo būdų laidų iki rinktinių filmų bei serialų ir dokumentikos.

„Sulig kiekvieno sezono pradžia savo auditoriją pažįstame vis geriau – jau ne vieną vasarą LRT komandos keliauja po regionus, susipažįsta su savo žiūrovais, klausytojais ir skaitytojais bei atsako į labiausiai rūpimus klausimus apie visuomeninio transliuotojo veiklą.

Pristatydami dar vieną sezoną ir jo naujienas skyrėme daug dėmesio, kad būtų atspindėta kiekviena visuomenės grupė – todėl ir sezono laidose toliau tęsime pažintis su regiono gyventojais, ieškosime bendrumų ir skirtumų laisvalaikiui bei gyvenimo būdui skirtose laidose ir kviesime geriau pažinti savo šalį prie ekranų šeštadienio vakarais. Džiaugiamės galėdami pradėti sezoną su grįžtančiomis laidomis – klausomės savo auditorijos norų ir tikimės, kad LRT rodomas turinys padės atrasti jungtį ir tarp skirtingų kartų. LRT nori būti telkiantis transliuotojas – apie tai yra ir naujojo sezono pristatymo kampanija“, – teigia LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT naujienų tarnybų žurnalistai ir toliau visą parą transliuos žinias, kurs aktualijų laidas, kvies diskusijoms bei vykdys rezonansinius tyrimus. Nuo šio sezono prie „LRT Forumo“ vairo stos Deividas Jursevičius, „Svarbioje valandoje“ jį pakeis Guoda Pečiulytė. Nedideli pokyčiai laukia ir laidos „Laba diena, Lietuva“ žiūrovų – joje G. Pečiulytę keičia Simona Vasiliauskaitė ir Eglė Daugėlaitė.

Ieškantiems prasmingo laisvalaikio bei turiningų pramogų LRT TELEVIZIJA ir LRT PLIUS pasiūlys ne vieną naują laidą: be šeštadienio vakarais jau džiuginančių „Gražiausių poetų dainų“, ekranuose bus galima išvysti nuo E. Daugėlaitės vedamos pokalbių laidos „Šilti susitikimai“ iki pramoginių „Samčių kovų“, kuriose tarpusavyje varžysis skirtingų Lietuvos regionų komandos. Net penkias naujas laidas pristatys portalas LRT.lt – LRT mediatekoje sau aktualios informacijos ras ir tėvai, ir jaunuoliai.

Sporto mėgėjams, įpratusiems svarbiausias transliacijas stebėti per LRT TELEVIZIJĄ, LRT PLIUS ir portale LRT.lt taip pat neteks keisti savo įpročių – jau nuo spalio į eterį sugrįš Eurolygos kovos bei kitos transliacijos su įvairių sporto šakų čempionatais bei lietuvių startais.

Kino mėgėjų lauks ne vienas festivalių laureatas – naujas sezonas prasidės nuo net 7 „Oskarų“ statulėlės pelniusio „Viskas iškart ir visur“ (rež. Danielis Kwanas ir Danielis Scheinertas, 2022 m.). Filmą pristatys po ilgos pertraukos į LRT TELEVIZIJĄ sugrįžtantis „Videokaukas“, fantastikos mėgėjus arčiau televizoriaus trauksiantis penktadienio vakarais. Greta laukia stipri dokumentikos programa – LRT PLIUS tęsis dokumentinių filmų ciklas „Žmogiškas mastelis“, taip pat bus pristatyta ne viena menui, architektūrai, teatrui skirta apybraiža. Daugumą filmų bus galima išvysti ir LRT filmų ir serialų platformoje [LRT EPIKA](https://epika.lrt.lt/).

Atsinaujinusi Vaikų sekmadienių programa ir toliau kvies įvairaus amžiaus vaikus žiūrėti šviežiausią animaciją, vaidybinius serialus ir laidas vaikams per LRT TELEVIZIJĄ, LRT PLIUS ir portale LRT.lt. Sezono ryškiausi – savaitinė vaikų žinių laida „Čia dabar?!”, skirta pradinukams, taip pat vaidybinis serialas „Anė su ė“ pagal klasikinę istoriją „Anė iš Žaliastogių“, o mažieji žiūrovai galės susipažinti su smalsiu triušiu animaciniame seriale „Saimonas“ ir kitais nematytais herojais. Naujo turinio sulauks ir LRT turinį stebintys „YouTube“ kanaluose [LRT VAIKAI](https://www.youtube.com/@LRTvaikai) ir [LRTU](https://www.youtube.com/@LRTU).

LRT RADIJAS naują sezoną pradės rugsėjo 4-ąją. Didžiausia sezono naujiena – žurnalistės Nemiros Puprickaitės sugrįžimas prie LRT RADIJO mikrofono, kuri ves autorinę pokalbių laida „Pas Nemirą“. Klausytojų lauks ir daugiau naujienų – laida apie sveiką gyvenimo būdą „Kaip jautiesi“, laidoje „DUK“ bus ieškoma atsakymų į vartotojams dažnai kylančius klausimus, besidomintiems nusikaltimais bus įdomi tinklalaidė „Kriminologijos albumas“.

Naujame sezone LRT RADIJAS žada ir daug staigmenų mažiesiems klausytojams – bus pristatytos specialiai „Vakaro pasakos“ klausytojams sukurtos rašytojų istorijos bei naujos vizualios pasakos.

Rudenį naujas programas pristatys ir LRT KLASIKA bei LRT OPUS kanalai. Informaciją apie naujo LRT sezono laidas skirtingai panašiems ir vienodai įdomiems rasite [specialiame polapyje](https://www.lrt.lt/projektai/naujas-lrt-sezonas-2023).




large_Naujas LRT sezonas_D. Umbraso nuotr. 3.jpg

medium_Naujas LRT sezonas_D. Umbraso nuotr. 3.jpg

small_Naujas LRT sezonas_D. Umbraso nuotr. 3.jpg

thumbnail_Naujas LRT sezonas_D. Umbraso nuotr. 3.jpg

Naujas LRT sezonas_D. Umbraso nuotr. 3.jpg

Naujas LRT sezonas – skirtingai panašiems ir vienodai įdomiems

Tarptautinės žiuri komandos pripažintas dokumentikos autorės Sigitos Vegytės įvertinimas šiame prestižiniame festivalyje Festivalyje „Third Coast“ – pirmasis toks ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje.

„Man atrodo labai svarbu, kad mes patys pasakotume pasauliui apie save, kas vyksta mūsų šalyje ir regione. Šis apdovanojimas reiškia, kad mes galime būti išgirsti. Nors ir turim labai mažus išteklius, galime konkuruoti su garsiausiais pasaulio kūrėjais. Ir turbūt tai tik parodo, kad svarbiausia visgi istorija, kuri ką nors sujudina“, – džiaugiasi dokumentikos autorė.

Apdovanojimą laimėjusi LRT RADIJO dokumentika[ „Atsimenu jo žvilgsnį. Istorija apie karį ir migrantą“](https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000189849/radijo-dokumentika-atsimenu-jo-zvilgsni-istorija-apie-kari-ir-migranta) atskleidžia dviejų žmonių istorijas: irakiečio-siro Bahaa, kuris 2021 m. vasarą iš Baltarusijos nelegaliai pateko į Lietuvą ir Kybartų migracijos centre praleido metus, bei kario savanorio Domo, padėjusio pasieniečiams saugoti valstybės sieną.

„Domo ir Bahos istoriją atradau labai atsitiktinai, bet man ji pasirodė puikiai atspindinti konfliktą – viena vertus, migracijos krizė suorganizuota Lukašenkos režimo, pasiūliusios žmonėms „lengvą“ kelią į Europą, kita vertus, tai ir humanitarinė krizė. Tą konfliktą aš ir norėjau parodyti. Ir man buvo svarbu papasakoti istorijas tokias, kokios yra“, – pasakoja S. Vegytė.

LRT Radijo departamento vadovas Giedrius Masalskis džiaugiasi, kad radijo profesionalų kuriami darbai sulaukia įvertinimo ir pasauliniu mastu.

„Radijo dokumentika – sudėtingas žanras, reikalaujantis ilgo, kruopštaus darbo bei gebėjimo pažvelgti į temas kitokiu, nauju kampu. Rasti būdą įtraukiančiai garsu papasakoti išskirtines istorijas yra savotiškas menas. Didžiuojuosi, kad mūsų radijo dokumentika šį meną išmano puikiai – šis reikšmingas tarptautinis įvertinimas tik dar kartą tai įrodo“, – pažymi G. Masalskis.

Ketverius metus radijo dokumentikas rengianti žurnalistė S. Vegytė ypač domisi tarptautinių santykių, saugumo ir karinių konfliktų temomis, todėl savo pasakojimuose dažnai pasakoja sudėtingose, ribinėse situacijose atsidūrusių žmonių istorijas.

„Tarptautinis šio puikaus Sigitos darbo įvertinimas labai svarbus mūsų nedidelei garso dokumentikos kūrėjų bendruomenei. Galbūt tai, kad lietuviška radijo dokumentika jau tampa matoma ir pripažinta pasaulio žemėlapyje, įkvėps ir naują kūrėjų kartą, o taip pat paskatins sisteminius mūsų kultūros lauko pokyčius, kad šis žanras išliktų ateityje“, – sako radijo dokumentikos redaktorė Vaida Pilibaitytė.

Į dabar apdovanotą dokumentinį pasakojimą apie migracijos krizę tarptautiniuose renginiuose jau anksčiau dėmesį buvo atkreipę radijo dokumentikos profesionalai. „Sigitos dokumentika parodė, kaip puikus pasakojimas gali priminti apie mus siejantį žmogiškumą – net tokiais laikais, kai esame skiriami sienų ir karo“, – pernai po perklausos Europos transliuotojų sąjungos (EBU) radijo dokumentikos konferencijoje „IFC AudioDocs 2022“ sakė Vokietijos Bavarijos radijo dokumentikos redaktorius Tillas Ottlitzas.

2022 m. rudenį LRT RADIJO dokumentika buvo atrinkta ir į Italijoje vykstančio tarptautinio žurnalistikos festivalio „Internazionale a Ferrara“ programą. Kūrinys taip pat pristatytas audio festivalyje „BANGUOJA“ ir publikuotas tarptautinėje platformoje RadioAtlas.org, kur įvairių šalių garso kūrėjų darbai prieinami su angliškais titrais.

Nuo 2006-ųjų kuriami jų [LRT RADIJO dokumentikos pasakojimai](https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-dokumentika) yra itin vertinami klausytojų, pelnę daugybę apdovanojimų nacionaliniuose konkursuose, pristatyti tarptautiniuose festivaliuose ir ne kartą nominuoti prestižiniame žemyno konkurse PRIX EUROPA.

**Apie festivalį Third Coast**

Nuo 2000 m. Čikagoje, JAV, organizuojamas tarptautinis audio festivalis „Third Coast“ kartais vadinamas garso dokumentikos „Sundance“ arba net radijo „Oskarais“. Organizatoriai siekia telkti audio kūrėjų bendruomenę ir populiarinti garso pasakojimo žanrą kaip meno formą. Kūriniai ne anglų kalba festivalyje nominuojami nuo 2016 metų, o nuo 2020 m. jie gali pretenduoti į visas apdovanojimų kategorijas. Šiemet festivalis teikia 11 prizų, į kuriuos pretendavo rekordinis skaičius darbų iš visų žemynų. Iš viso apie 1000 valandų įrašų vertino 20 žiuri narių – pripažintų garso dokumentikos profesionalų.

Per daugiau kaip 20 festivalio gyvavimo metų prizais įvertinti tokie ir Lietuvoje gerai žinomi amerikiečių podkastai kaip „Radiolab“, „This American Life“, „S-Town“.

Visas šių metų [festivalio nugalėtojų sąrašas čia](https://www.thirdcoastawards.org/2022-23-winners).


large_Radijo dokumentikos herojai Bahaa ir Domas_A. Morozovo nuotr.jpg

medium_Radijo dokumentikos herojai Bahaa ir Domas_A. Morozovo nuotr.jpg

small_Radijo dokumentikos herojai Bahaa ir Domas_A. Morozovo nuotr.jpg

thumbnail_Radijo dokumentikos herojai Bahaa ir Domas_A. Morozovo nuotr.jpg

Radijo dokumentikos herojai Bahaa ir Domas_A. Morozovo nuotr.jpg

Radijo „Oskarais“ vadinamame festivalyje – lietuviškos dokumentikos triumfas: auksą iškovojo LRT RADIJAS

PRANEŠIMAI ŽINIASKLAIDAI

Pagrindinė informacija apie pranešimus žiniasklaidai

LRT pranešimai žiniasklaidai

Pranešimai žiniasklaidai