Taip užtikriname maksimalų skaidrumą, aiškius bendradarbiavimo principus ir vienodas taisykles visiems.

Partnerius ir kitus LRT draugus kviečiame gerbti šią „0 dovanų“ politiką ir šventiniu laikotarpiu rinktis kitus, nematerialius padėkos būdus.

Vertiname nuoširdų bendravimą, profesinį ryšį ir gerą žodį.

large_2242051-787469-1287x836.jpg

medium_2242051-787469-1287x836.jpg

small_2242051-787469-1287x836.jpg

thumbnail_2242051-787469-1287x836.jpg

2242051-787469-1287x836.jpg

LRT taiko „0 dovanų“ politiką

Balsuoti bus galima iki lapkričio 30 d. Rinkimuose kviečiame išsirinkti favoritus trijose kategorijose: Metų žmogaus teisių gynėjas (-a), Metų iniciatyva ir Metų žmogaus teisių balsas.

Metų žmogaus teisių gynėjo (-os) kategorijoje nominuoti: Emilija Švobaitė – advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, besispecializuojanti migracijos ir darbo teisėje, Adomas Bukauskas – žmonių su negalia teisių srityje dirbantis specialistas, siekiantis užtikrinti žmonių su negalia lygias galimybes ir įtrauktį visuomenėje, Gintarė Masteikaitė – Lietuvos šokio informacijos centro direktorė, vadybininkė ir aktyvi kultūros politikos pokyčių iniciatorė.

Metų iniciatyvos kategorijoje nominuoti: VšĮ „Ribologija“ – už prievartavimo narkotikų temos viešinimą, „Prabilk“ – nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, teikiantis informaciją ir pagalbą patyrusiems seksualinį smurtą, „Nepatogūs“ – fondas-iniciatyva, siekianti, kad žmonės su sunkia kompleksine negalia galėtų gyventi oriai.

Metų žmogaus teisių balso kategorijoje nominuotos: Vita Žiba – socialinių tinklų turinio kūrėja ir žmogaus teisių aktyvistė, drąsiai prabilusi apie seksualinio smurto problemą Lietuvoje, Domantė Platūkytė – LRT.lt portalo socialinės politikos aktualijų žurnalistė, savo publikacijomis nuosekliai nušviečianti jautrias socialines ir žmogaus teisių temas, stiprinanti skaidrumą ir viešas diskusijas Lietuvoje, Goda Jurevičiūtė – žmogaus teisių aktyvistė, viešai pasisakanti dėl Palestinos gyventojų teisių ir tarptautinės teisės pažeidimų Gazoje.


Nugalėtojai bus paskelbti Nacionalinio žmogaus teisių forumo apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks gruodžio 10 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

large_2241925-565427-1287x836 (1).jpg

medium_2241925-565427-1287x836 (1).jpg

small_2241925-565427-1287x836 (1).jpg

thumbnail_2241925-565427-1287x836 (1).jpg

2241925-565427-1287x836 (1).jpg

LRT.lt startuoja Nacionalinio žmogaus teisių forumo rinkimai: kviečiame visuomenę balsuoti

Šie tyrimai skirti tam, kad LRT galėtų savo veiklą grįsti duomenimis.

Tyrimai reitingams matuoti

LRT nuolat stebi savo turinio efektyvumą vertindama reitingus. Televizijos kanalai ir portalas tokius duomenis gauna kasdien minučių tikslumu, radijo stotys – kartą per ketvirtį. Šie duomenys yra neįkainojami formuojant turinį, tinklelį, išdėstymą ar priimant kasdienius taktinius sprendimus. Jei tokių duomenų nebūtų, ilgainiui pradėtų didėti atotrūkis tarp LRT siūlomo turinio ir auditorijos poreikių. Atsirastų grėsmė LRT tapti nebeįdomiu ir neaktualiu, o tai galiausiai užkirstų kelią LRT atlikti savo misiją.

Per ketverius metus 2021-2024 m. reitingams matuoti LRT išleido beveik 700 tūkst. eurų. Televizijos ir radijo reitingus vienintelė Lietuvoje tiekia „Kantar“ įmonė, interneto duomenis – „Gemius Audience“.

Televizijos reitingų duomenys yra minučių tikslumo, tačiau jie taip pat matuoja ir dienos, savaitės, mėnesio pasiekiamumą, vidutinę laidos ar tam tikro laiko tarpo auditoriją, auditorijos dalį. Šie duomenys taip pat atspindi žiūrėjimo būdą – kiek auditorijos tam tikrą laidą žiūrėjo realiu laiku, kiek atsisuko. „Kantar“ reitingai taip pat parodo auditorijos demografinius rodiklius, o tai leidžia užtikrinti, kad LRT galėtų pasiūlyti visoms auditorijoms aktualaus turinio.

Radijo reitingų duomenys atkeliauja kartą per ketvirtį. Jie nėra tokie tikslūs kaip TV ar interneto, tačiau taip pat suteikia informacijos, reikalingos formuojant LRT RADIJO, LRT OPUS, LRT KLASIKOS programas.

„Gemius Audience“ tiekia interneto svetainių vartojimo statistiką. Kaip ir TV atveju, jie svarbūs, nes leidžia suprasti auditorijos elgseną ir pagal tai formuoti turinį ir jo pateikimą. Šalia „Gemius Audience“ LRT taip pat naudoja ir kitus analizės įrankius – „Google Analytics“ (šis įrankis nemokamas), „Chartbeat“, LRT turinio valdymo sistemą bei socialinių tinklų stebėjimo įrankius.

„Kantar“ ir „Gemius Audience“ duomenys yra naudojami visos žiniasklaidos rinkos. Tokiu būdu, LRT gali įsivertinti savo turinio vartojimą visų žiniasklaidos kanalų kontekste.

Apklausos žurnalistiniam turiniui

Kita dalis tyrimų – reprezentacinės visuomenės nuomonės apklausos, kurias žurnalistai naudoja turiniui rengti. Vienas paskutiniųjų tokių pavyzdžių, – LRT skelbė, kad 54 proc. respondentų galvoja atsiimti pinigus iš antros pakopos, didžioji dalis juos žada leisti stambiems pirkiniams, tiesiog taupyti ar pirkti nekilnojamąjį turtą. Tokius duomenis padėjo atskleisti LRT užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventoju apklausa. Daugiau apie tai čia.

Užsakyti tyrimus aktualiomis Lietuvos visuomenei temomis – įprasta pastarųjų metų LRT žurnalistikos praktika, kai stengiamasi atspindėti visuomenės pozicijas svarbiausiais to meto klausimais.

Per 2021-2024 m. tam LRT išleido apie 50 tūkst. EUR.

Apklausos veiklai įsivertinti

Kita svarbi tyrimų dalis – tiriami klausimai, padedantys priimti veiklos sprendimus, įsivertinti įvykdytas rinkodarines kampanijas, stebėti bendrą LRT vertinimą, visuomeninį poveikį. Dalį tokių klausimų tirti įpareigoja LRT tarybos patvirtinti strateginiai rodikliai, dalis klausimų – perimta geroji praktika iš EBU narių. Daug šių tyrimų rezultatų LRT skelbia savo kasmetinėse ataskaitose, pavyzdžiui, 2024 m. „Spinter tyrimų“ duomenimis, 63 proc. apklaustųjų manė, kad LRT padeda stiprinti demokratiją Lietuvoje. Daugiau panašių duomenų ataskaitose galite rasti čia.

Iš tokių apklausų žinome, kaip Lietuvos gyventojai pasitiki LRT ir kaip šis rodiklis kinta kas mėnesį. Paskutinio tyrimo duomenimis, daryto „Spinter tyrimų“ šį spalį, LRT pasitiki 73 proc. gyventojų. Šio rodiklio dinamiką galite stebėti čia.

Taip pat kartą per metus „Kantar“ atliekamas bendras rinkos tyrimas „Atlas“, pagal kurį žinome bendrą mėnesio LRT grupės pasiekiamumą, kuris 2025 m. siekė 81,4 proc.

LRT taip pat tiriasi įvairius kitus klausimus, siekdami suprasti auditorijos elgesį. Tam užsakomi ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai tyrimai.

Per 2021-2024 m. LRT šiems tyrimams išleido apie 200 tūkst. EUR.

large_2241674-357823-1287x836.png

medium_2241674-357823-1287x836.png

small_2241674-357823-1287x836.png

thumbnail_2241674-357823-1287x836.png

2241674-357823-1287x836.png

LRT AUDITAS. Liūto dalis „apklausoms“ skirto biudžeto – auditorijai matuoti

Auditoriai nustatė keletą sričių, kuriose LRT pirkimų procesus būtų naudinga patikslinti ir sustiprinti, kad jie būtų aiškesni, labiau standartizuoti ir geriau dokumentuojami.

Vidaus kontrolė ir organizavimas

Ataskaitoje nurodoma, jog LRT įvykdė 5 mokymus, skirtus dirbantiesiems su programų pirkimais, ir 12 mokymų, skirtų viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojams, tačiau nebuvo sudaryti jų sąrašai. Bus įdiegta pirkimuose dalyvaujančių darbuotojų mokymų ir testavimo tvarka – tai leis automatiškai saugoti mokymų dalyvių sąrašus ir kitus įrodymus, kad visi su pirkimais dirbantys specialistai juos išklausė.

LRT atnaujins pirkimų ir sutarčių vykdymo kontrolės procedūras tam, kad visi atsakingi darbuotojai laiku deklaruotų privačius interesus. Tikrintuose viešuosiuose pirkimuose laiku privatūs interesai nebuvo deklaruoti dviejuose pirkimuose.

Vadovaujantis rekomendacijomis, dar audito metu buvo atskirtos atsakomybės, kas inicijuoja, kas organizuoja pirkimą ir kas prižiūri sutarties vykdymą, taip užtikrinant skaidrumą ir atsakomybę.

Bus atnaujinti viešųjų ir programos pirkimų procese dalyvaujančių darbuotojų pareigybių aprašymai, tais atvejais, kai jose nebuvo aiškiai įvardinta pirkimų funkcija.

Kontrolės priemonės

LRT patobulins ir sustiprins programų ir viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo kontrolės sistemą, taip pat bus atitinkamai papildytos LRT viešųjų pirkimų ir programų pirkimų organizavimo taisyklės.

Audito metu LRT patvirtino valstybės biudžeto programų sąmatų sudarymo, tikslinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą, kuris nustato sąmatų sudarymo tvarką pagal programas. Taip pat atsisakyta perteklinių nuostatų dėl programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimų pirkimo verčių, iki kurių igalima inicijuoti ar organizuoti pirkimus.

Informacijos valdymas ir dokumentai

LRT atnaujins programų ir viešųjų pirkimų IT moduliuose naudojamos formas ir papildys programų pirkimų modulį programų pirkimų poreikių ir programų pirkimų registrais ten, kur jų trūko.

Dar audito metu buvo numatyta, kad programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimų, vykdomų skelbiamos apklausos būdu, procedūrų ataskaitos būtų skelbiamos LRT.lt.

Visą su LRT programų ir viešaisiais pirkimais susijusią informaciją galima rasti apie.lrt.lt.

Šis straipsnis – dalis LRT publikacijų serijos, kurioje pristatome ir paaiškiname audito metu kilusius klausimus.

large_2238806-870557-1287x836.png

medium_2238806-870557-1287x836.png

small_2238806-870557-1287x836.png

thumbnail_2238806-870557-1287x836.png

2238806-870557-1287x836.png

LRT AUDITAS. Kaip LRT vykdo viešuosius ir programų pirkimus?

Turinio kartojimai yra visuotinai priimta tarptautinė televizijų praktika. Pagrindinis LRT kartojimų transliavimo tikslas – racionaliai naudoti turinio įsigijimo kaštus ir didinti turinio gyvavimo laikotarpį bei prieinamumą skirtingoms auditorijoms.

Laidų kartojimai priklauso nuo paros laiko ir sezono. Vien tik nakties laikas sudaro maždaug 20–25 procentus savaitės eterio – šiuo metu naujo turinio transliavimas yra mažiau efektyvus, todėl dažniausiai rodomi kartojimai, kurie randa savo žiūrovų grupę.

Kartojimų skaičius paauga ir vasarą, kai keičiasi auditorijos įpročiai, tačiau dalis originalios medžiagos išlieka. Šią vasarą LRT žiūrovai galėjo stebėti jau ketvirtąjį „Draugiška Lietuva“ sezoną, „Tūkstantmečio vaikai. Tėvų lyga“ bei tradicinį „Auksinis protas. Vasaros lyga“. Klausytojai šiltuoju sezonu buvo kviečiami klausytis „Vasaros popietės“ ir kitų naujų laidų.

Planuojant pakartojimus vertinama auditorija – norima pasiekti žiūrovus, kurie nematė arba negirdėjo pirmosios transliacijos. Kartojimai planuojami pagal patvirtintas LRT tinklelio struktūras, stengiamasi išlaikyti ribotą ir proporcingą jų skaičių.

Valstybės kontrolė ataskaitoje nurodo, kad per pastaruosius ketverius metus kartojimų sumažėjo LRT TELEVIZIJOS, LRT RADIJO, LRT KLASIKOS kanaluose, LRT OPUS turinio nekartoja.

2024 m. LRT TELEVIZIJOS, LRT RADIJO ir LRT KLASIKOS pakartojimų kiekis per savaitę kinta nežymiai, kadangi kartojimai jau dabar transliuojami tik nakties metu.

LRT PLIUS kanale kartojimų transliuojama daugiau, jų kiekį ketinama mažinti – tai priklauso nuo LRT biudžeto.

Šis straipsnis – dalis LRT publikacijų serijos, kurioje pristatome ir paaiškiname audito metu kilusius klausimus.

large_2238709-878851-1287x836.png

medium_2238709-878851-1287x836.png

small_2238709-878851-1287x836.png

thumbnail_2238709-878851-1287x836.png

2238709-878851-1287x836.png

LRT AUDITAS. Kaip LRT planuoja laidų kartojimus?

„Intensyviai dirbome su kolegomis iš Baltijos šalių bei Lietuvos kariuomene, nes mūsų pareiga – būti pasiruošusiems. LRT yra būtina gynybos dalis, todėl turime iš anksto išbandyti sprendimus, kurie užtikrintų nepertraukiamą transliavimą įvairių krizių atveju“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Stalo pratybų metu buvo modeliuojami keli galimi krizių scenarijai, siekiant užtikrinti nepertraukiamą visuomeninio transliuotojo darbą ir patikimą informacijos sklaidą bet kokiomis sąlygomis.



large_2238598-900824-1287x836 (2).jpg

medium_2238598-900824-1287x836 (2).jpg

small_2238598-900824-1287x836 (2).jpg

thumbnail_2238598-900824-1287x836 (2).jpg

2238598-900824-1287x836 (2).jpg

LRT kartu su Baltijos šalių partneriais dalyvavo pratybose „Baltic Infoshield 2025“

Laidos vedėja Kristina Liepinienė sako, kad per filmavimus nuolat tenka patirti gerumo jėgą.

„Keliaudami po Lietuvą su filmavimo komanda vis pasidžiaugiame – kokie geri, šilti ir darbštūs mūsų krašto žmonės! „Deimančiukai“ dažniausiai kuklūs, juos prakalbinti nėra lengva, bet jų darbai ir istorijos įkvepia, sušildo. Kad ir kokia veikla beužsiimtų, „deimančiukai“ šviečia iš tolo. Pvz., ar daug pažįstate šeimų, besirūpinančių svetimais vaikais? O kirpėjų, kurie po darbo dienos prabangiame salone dar nemokamai gražintų vienišus senjorus? Pasirodo, yra – ir tikrai nemažai! Tikimės, kad mūsų nufilmuotos istorijos įkvėps ir ras atsaką žiūrovų širdyse.“

„Lietuvos deimančiukų“ kūrybinė komanda aplankė įvairius šalies kampelius ir sutiko herojus, kurie tyliai, be pompastikos keičia aplinką ir įkvepia bendruomenes: Rimantą, daugiau nei šimtą kartų aukojusį kraujo; Svetlaną, puoselėjančią dzūkų tarmę; Gintautą, kuris prie daugiabučių kuria užburiančius sodus. Laidos kūrėjams „deimančiukai“ atveria duris, dalijasi savo istorijomis ir užkrečia tikėjimu, kad gėris – šalia.

„Lietuvos deimančiukai“ jau šį šeštadienį per LRT PLIUS. 9.30 val.

large_2237863-594858-1287x836 (1).png

medium_2237863-594858-1287x836 (1).png

small_2237863-594858-1287x836 (1).png

thumbnail_2237863-594858-1287x836 (1).png

2237863-594858-1287x836 (1).png

LRT PLIUS eteryje – nauja laida „Lietuvos deimančiukai“: įkvepiančios istorijos

PRANEŠIMAI ŽINIASKLAIDAI

Pagrindinė informacija apie pranešimus žiniasklaidai

LRT pranešimai žiniasklaidai

Pranešimai žiniasklaidai