„Šią vasarą LRT kviečia savo auditoriją būti smalsią – atrasti primirštas, bet Lietuvai svarbias moterų istorijas, pažinti svetur gyvenančių tautiečių patirtis, džiaugtis lengvu vasarišku pramoginiu turiniu ir iš naujo pamatyti savo šalį. Televizijoje, radijuje ir portale LRT.lt siekiame pasiūlyti įvairų, prasmingą ir kokybišką turinį, kuris vasarą ne tik lydi, bet ir įkvepia, jungia bei skatina atradimus“, – sako LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.

Vasaros sezoną LRT TELEVIZIJA pradės nauju projektu „Žinomos nežinomos moterys“, kurio premjera – birželio 3 d. Laidoje bus pasakojama apie 20 a. Lietuvos moteris, aktyviai prisidėjusias prie valstybės kūrimo, kultūros, medicinos, mokslo ir kitų sričių raidos, tačiau ilgainiui nustumtas į istorijos paraštes.

Tarpukario Lietuvoje garsios, pokyčius įkvėpusios moterys bus grąžinamos į visuomenės atmintį pasitelkiant šiuolaikišką pasakojimo formą – ekskursijas, kuriose dalyvaus šiandienos visuomenės žvaigždės. Taip laida kurs dialogą tarp praeities ir dabarties, kvies naujai pažvelgti į Lietuvos kultūrinę atmintį ir moterų vietą istorijoje. Projektas ypač aktualus šiandien, kai vis daugiau kalbama apie lyčių lygybę ir ieškoma įkvepiančių istorinių pavyzdžių.

Birželio 9 d. LRT TELEVIZIJOS eteryje prasidės pažintinė laida „Nevietiniai“, pasakosianti nepaprastas užsienyje gyvenančių lietuvių istorijas. Laidos herojai atskleis, kaip iš šalies svečio tampama vietiniu, kokių netikėtų kultūrinių skirtumų, bendravimo ypatumų, tradicijų neatitikimų ar mentalitetų susidūrimų tenka patirti kuriant gyvenimą svetur. Tai bus istorijos, kuriose netrūks nei humoro, nei jautrių, kartais dramatiškų patirčių.

Pramogų ir gero skonio vasaros vakarams suteiks naujas kulinarinis žaidimas „Duonos ir žaidimų“, kurio premjera – birželio 11 d. Laidoje žinomos poros, draugai ar kolegos mėgins išsiaiškinti, kiek gerai pažįsta vienas kitą. Žaidimo laimėtojas vakarieniaus su laidos vedėja, o pralaimėjusiajam teks prisidėti prie maisto gamybos ir tvarkymosi virtuvėje.

Į LRT vasaros programą grįš ir žiūrovų pamėgtas projektas „Draugiška Lietuva“. Birželio 22 d. prasidės jau penktasis LRT kuriamas laidos sezonas. Birželį filmuojamame projekte ir toliau bus pasakojamos Lietuvą vienijančios, bendruomeniškumą ir tarpusavio ryšį stiprinančios istorijos.

Vasarą LRT TELEVIZIJOJE taip pat bus rodomas projektas „100 Jūsų“, žiūrovų lauksiantis birželio šeštadieniais, o intelektinių iššūkių mėgėjus tradiciškai suburs „Auksinio proto. Vasaros lyga“.

LRT.lt tęs keliones po visą šalį

Vasaros atradimus skaitmeninėje erdvėje pratęs LRT.lt projektas „Aplink Lietuvą“. Nuo 2019 metų vykdomas portalo projektas kviečia keliauti po įvairius šalies kampelius ir susipažinti su unikaliais žmonėmis bei jų istorijomis, kūrybiškais verslais, gyvenimą pakeitusiais sprendimais, įspūdingais muziejais ir gamtos perlais.

Vasaros naujienos – ir LRT radijo programose

Vasaros sezonui naujienų rengia ir LRT radijo programos. Programa, premjeros ir specialūs vasaros projektai artimiausiu metu išsamiau bus skelbiami atskiruose pranešimuose.

Šimtmetį švenčiantis LRT RADIJAS vasarą keliaus po Lietuvos regionus, darbo dienų rytais laidoje „Ryto garsai“ kvies sužinoti įdomių faktų ir laimėti prizų, o popietėmis siūlys daugiau muzikos ir pokalbių laidoje „Vasaros popietė“. Programoje taip pat numatytos trys naujos laidos – „Žmonės klausia“, „Vaikystės laboratorija“ ir „Žmogus iš arčiau“.

LRT KLASIKA vasarą pradės išskirtine radijo teatro premjera „Artisté“, režisuojama Aleksandro Špilevojaus. Ji eteryje gyvai bus atlikta birželio 7 d. Birželio 12-ąją programa klausytojus pakvies į ypatingą šimtmečio kelionę po 1926-ųjų Lietuvą, o į vasaros eterį grįš laidos „Amato meistras“ ir „Bala žino“. Rugpjūtį klausytojų lauks ir ypatingas Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas, parengtas remiantis autentiška Kauno radiofono programa.

LRT OPUS vasarą ir toliau lydės kokybiška alternatyvioji muzika, o programą papildys Aivaro Dočkaus tinklalaidė „Sunkūs laikai“, skirta sunkiosios muzikos kultūrai, Mato Linkausko laida „Saitai“, kviesianti atrasti netikėtus muzikos žanrų, atlikėjų ir dainų tarpusavio ryšius. LRT OPUS taip pat keliaus po Lietuvos muzikos renginius ir festivalius, festivalyje „Yaga Gathering“ įrengs savo vardo sceną ir rengs iš Nidos transliuojamus koncertus, pokalbius.

Daugiau informacijos apie LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS vasaros programą, laidų premjeras ir specialius projektus LRT pristatys artimiausiu metu.


large_2400118-431846-1287x836.png

medium_2400118-431846-1287x836.png

small_2400118-431846-1287x836.png

thumbnail_2400118-431846-1287x836.png

2400118-431846-1287x836.png

LRT vasaros sezonas: įkvepiančios istorijos, kulinariniai žaidimai ir kelionės po Lietuvą

Gegužės 20 dieną Vilniaus apskrityje paskelbus raudoną oro pavojaus signalą, gyventojams buvo nurodyta nedelsiant eiti į priedangas ar kitas saugias vietas. Kitą dieną, gegužės 21-ąją, oro pavojaus perspėjimai pasiekė ir Utenos gyventojus. Šios situacijos priminė, kad žinios apie elgesį ekstremaliosios situacijos metu nėra vien teorinės – jų gali prireikti netikėtai. Pastebimas aktyvesnis įsitraukimas portale LRT.lt, specialios transliacijos bei laidos žiūrėtos per LRT TELEVIZIJĄ bei klausytos LRT RADIJUJE.

Po šių įvykių gyventojai aktyviau pradėjo domėtis pasirengimu galimoms krizėms. LRT duomenimis, po paskelbto oro pavojaus LRT ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus iniciatyvos „Esminis testas“ puslapio lankomumas išaugo penkis kartus.

„Tokios situacijos parodo, kad pasirengimas nėra tolima ar abstrakti tema. Išgirdę pavojaus signalą žmonės turi žinoti, kur eiti, kaip pasirūpinti artimaisiais ir kaip elgtis pastebėjus galimai pavojingą objektą. Džiugu matyti, kad gyventojai ieško patikimos informacijos, tačiau svarbu nelaukti kito perspėjimo – savo žinias pasitikrinti ir pasirengimo spragas įsivertinti galime jau šiandien. LRT sistemingai galvoja ir apie žmonių edukavimą šia tema, ir apie pačios savo pasiruošimą, nes LRT yra gynybos dalis“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi dar kovo mėnesį pristatė nacionalinę kampaniją „Esminis testas“, skirtą padėti gyventojams praktiškai pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. Teste pateikiami klausimai apie elgesį kilus pavojui, bazines civilinės saugos žinias, pasirengimą evakuacijai, pirmąją pagalbą, šeimos planą ir kitus kasdienybėje svarbius pasirengimo veiksmus.

„Esminis testas savo misiją pradėjo kaip niekad laiku. Gauname atsiliepimų iš mokytojų, kurie per gyvenimo įgūdžių pamokas sprendžia testą ir tokiu būdu prisideda prie savo moksleivių pasirengimo stiprinimo. Taip pat po praėjusios savaitės įvykių stebime išaugusį tiek gyventojų, tiek verslo poreikį mūsų civilinės saugos mokymams, civilinės saugos ekskursijoms, kurių skaičių atliepdami tą poreikį padidinome", – sako Ieva Dirmaitė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos ir marketingo vadovė.

Pasak I. Dirmaitės, dauguma pasirengimo įgūdžiams stiprinti skirtų civilinės saugos ekskursijų dalyvių mūsų savanorių paklausus, ar yra girdėję apie „Esminį testą”, atsako teigiamai arba ateina jau išsprendę, o tuos, kurie nėra dar to padarę, kviečiame nedelsti ir pasitikrinti žinias po edukacijos.

Per savaitę po oro pavojaus signalo paskelbimo šalyje Lietuvos Raudonojo Kryžiaus civilinės saugos edukacijose ir ekskursijose jau sudalyvavo daugiau nei 1 800 gyventojų, tai atitinka praėjusių metų įprastą mėnesio dalyvių skaičių.

„Esminis testas“ skirtas visiems Lietuvos gyventojams – jį galima spręsti individualiai arba kartu su šeimos nariais. Atlikę testą dalyviai gali įsivertinti savo pasirengimo lygį, sužinoti, kuriose srityse jų žinios stipriausios, ir gauti rekomendacijas, ką dar verta išmokti ar pasiruošti.

LRT ir Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus neatidėlioti: pasirengimas prasideda nuo žinių, o žinias galima pasitikrinti jau dabar.

large_2400157-329497-1287x836.png

medium_2400157-329497-1287x836.png

small_2400157-329497-1287x836.png

thumbnail_2400157-329497-1287x836.png

2400157-329497-1287x836.png

Po oro pavojaus perspėjimų susidomėjimas „Esminiu testu“ išaugo penkis kartus

arp apdovanojamųjų – LRT lenkų redakcijos žurnalistė Renata Dunajevska. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos lenkų redakcijos žurnalistei įteiktas III laipsnio Sidabro garbės ženklas „Už nuopelnus“ už ilgametį ir profesionalų žurnalistinį darbą, nuosekliai stiprinant lietuvių ir lenkų dialogą, puoselėjant istorinę atmintį bei skatinant tautų tarpusavio bendradarbiavimą.

Renata Dunajevska jau daugelį metų dirba LRT lenkų redakcijoje, rengia temas, aktualias Lietuvos lenkų bendruomenei, prisideda prie tautinių mažumų gyvenimo, istorijos, kultūros ir visuomeninių iniciatyvų matomumo

Tautinių bendrijų dienos apdovanojimų ceremonijoje kasmet pagerbiami žmonės, savo veikla prisidedantys prie Lietuvos tautinių bendrijų kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo, tarpkultūrinio bendradarbiavimo bei tautinės tapatybės išsaugojimo.

large_2396850-138463-1287x836.jpg

medium_2396850-138463-1287x836.jpg

small_2396850-138463-1287x836.jpg

thumbnail_2396850-138463-1287x836.jpg

2396850-138463-1287x836.jpg

LRT žurnalistei Renatai Dunajevskai – Tautinių bendrijų dienos apdovanojimas

Remiantis preliminariais „Fifty5Blue“ duomenimis, šių metų „Eurovizijos“ finalą per LRT TELEVIZIJĄ bent trumpam įsijungė 762,9 tūkst. žiūrovų. Didelio susidomėjimo sulaukė ir konkurso pusfinaliai: pirmąjį pusfinalį bent trumpam žiūrėjo 599,3 tūkst., o antrąjį – 440,5 tūkst. žiūrovų.

„Eurovizija“ Lietuvoje jau seniai yra daugiau nei dainų konkursas – tai vakarai, kai žmonės buriasi prie ekranų, diskutuoja, palaiko savo šalies atstovą ir kartu išgyvena didžiulį muzikinį įvykį. Džiaugiamės, kad kiekvienais metais šis konkursas išlieka tikra švente, suburiančia labai plačią auditoriją“, – teigia LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Žiūrovai aktyviai domėjosi ir Lietuvos atstovo keliu į didžiąją sceną. Filmą „Kelias iki „Eurovizijos“. Tomas Alenčikas“ bent trumpam įsijungė 367,7 tūkst. žiūrovų.

Šių metų finalo vakaras išsiskyrė ir ypatingu aktyvumu LRT socialiniuose tinkluose. Vien LRT „Facebook“ paskyroje publikuotas „Eurovizijos“ finalo vakaro turinys surinko daugiau kaip 4,3 mln. peržiūrų.

Daugiausia dėmesio sulaukė tiesioginė transliacija „Pirmieji Lion Ceccah įspūdžiai po „Eurovizijos“ finalo“, surinkusi 559 736 peržiūras. Antroje vietoje – vaizdo įrašas su Lion Ceccah komentarais po finalo, peržiūrėtas 523 353 kartus. Trečioje vietoje – įrašas apie Latvijos žiūrovų Lietuvai skirtus 12 balų, sulaukęs 449 811 peržiūrų.

Dėmesio sulaukė ir LRT RADIJO laida „Eurovizijos“ savaitė“. Darius Užkuraitis ir Gerūta Griniūtė laidoje pristatė visas konkurse dalyvavusias dainas ir pasakojo apie atlikėjus, taip pat tiesiogiai bendravo su „Eurovizijoje“ dirbusiais apžvalgininkais bei LRT komanda. Laidos įrašas po pirmojo pusfinalio, kuriame pasirodė Lietuvos atstovas, LRT radiotekoje perklausytas daugiau nei 5 tūkst. kartų ir tapo vienu klausomiausių savaitės įrašų.

Šių metų „Eurovizijoje“ Lietuvos atstovas Lion Ceccah finale užėmė 22-ą vietą. Tai šeštas kartas iš eilės, kai Lietuvos atstovai patenka į finalą, kas pavyksta anaiptol ne visoms šalims. Po pasirodymo atlikėjas LRT teigė scenoje atidavęs visą save ir džiaugėsi, kad paskutinis pasirodymas „Eurovizijos“ scenoje jam buvo geriausias.


large_2386676-988056-1287x836 (1).jpg

medium_2386676-988056-1287x836 (1).jpg

small_2386676-988056-1287x836 (1).jpg

thumbnail_2386676-988056-1287x836 (1).jpg

2386676-988056-1287x836 (1).jpg

„Eurovizijos“ finalas per LRT pritraukė daugiau nei 760 tūkst. žiūrovų

Ekstremalių situacijų metu gyventojai kviečiami jungtis LRT RADIJĄ – per jį transliuojami oficialūs perspėjimai ir instrukcijos gyventojams. LRT RADIJAS šiai situacijai buvo pasiruošęs ir tik paskelbus oro pavojų „Geltona“ iš įprastos studijos persikėlė į slėptuvėje įrengtą studiją, kur vedėjai perėmė nuolatinį informavimą apie įvykius šalyje.

Tiesiogiai apie situaciją informavo ir ją atnaujino ir portalo LRT.lt žurnalistai, skelbę svarbiausią informaciją, ką daryti oro pavojaus metu bei naujausius Lietuvos kariuomenės pranešimus. Šiuos LRT kanalus tiesiogiai stebėjo tūkstančiai gyventojų, laukiančių naujienų apie situaciją šalyje.

LRT darbui ekstremaliomis situacijomis ruošiasi nuolat ir šio ryto netikslumus priima kaip pamokas, kurias tobulina ir ieško sprendimų jau dabar. Vienas iš jų – nors LRT RADIJO transliacija tiesiogiai retransliuojama LRT PLIUS kanale, per ilgai užtruko radijo eterio perjungimas į tiesioginį LRT TELEVIZIJOS eterį. Tam bus ieškoma išeities greičiau pakeisti suplanuotą eterio tinklelį ir užtikrinti, jog informacija LRT TV žiūrovus pasiektų greičiau.

LRT RADIJAS iš anksto persikėlė ir pasiruošė transliuoti iš slėptuvėje esančios studijos, tačiau iš anksto nebuvo pilnai apgalvotas persikėlimo metu transliuojamas grojaraštis – jis jau peržiūrimas ir atnaujinamas.

large_1994434-563887-1287x836.jpg

medium_1994434-563887-1287x836.jpg

small_1994434-563887-1287x836.jpg

thumbnail_1994434-563887-1287x836.jpg

1994434-563887-1287x836.jpg

Paskelbus oro pavojų, LRT RADIJAS dirbo tiesiogiai iš slėptuvėje įrengtos studijos

„Šiemet Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos festivalis aktualiai įsikomponuoja į Vilniuje vyksiančią pasaulinę „GlobalFact“ konferenciją. Karas Ukrainoje ir jo fone Europoje vykdomos dezinformacijos kampanijos suveda faktų tikrintojus ir tiriančiuosius žurnalistus imtis bendrų temų. Birželį festivalyje apie tai, kaip savo šalyse tyrė Kremliaus įtakos operacijas, dalysis žurnalistai iš Lenkijos, Estijos, Moldovos, Ukrainos.

Išpuoliai prieš žiniasklaidą dažnai irgi būna tų pačių operacijų dalis. Apie savo patirtį pasakos persekiojami ir protestuose dėl spaudimo žiniasklaidai savo šalyse dalyvavę žurnalistai iš Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Sakartvelo. Ar demokratijos gali laimėti autoritarinių lyderių kare su tiesa – svarstys viešnios iš JAV. Temos aktualios žurnalistams, lyderiams, politikos analitikams, visiems pilietiškiems žmonėms. Skubėkite registruotis į atvirą visuomenei ir nemokamą festivalio dieną – dalyvių vietų skaičius ribotas, tad verta suskubti“, – teigia Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė.

„Tiriamoji žurnalistika šiuo metu pasaulyje ant bangos ne tik todėl, kad sugeba ištraukti daug intriguojančios, slepiamos nuo visuomenės informacijos, demaskuoja komplikuotas korupcines schemas. Yrant mums įprastai pasaulio tvarkai, tiriamųjų žurnalistų darbai primena, kad vertybių sistema yra ir kad juoda nėra balta“, – Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė.

Šiųmetis tiriamosios žurnalistikos festivalis rengiamas kartu su kitu tarptautiniu renginiu – pirmą kartą Lietuvoje vyksiančia Tarptautinio Poynterio instituto Tarptautinio faktų tikrinimo tinklo (angl. „International FactChecking Network“, IFCN) konferencija „GlobalFact“, organizuojama kartu su portalu „Delfi“ kaip pagrindiniu konferencijos partneriu.

Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos festivalis integruojamas į „GlobalFact“ konferencijos programą ir rengiamas kaip jos dalis, taip suteikiant galimybę iš viso pasaulio atvykstantiems konferencijos svečiams pristatyti žurnalistinių tyrimų patirtį iš Lietuvos, kitų Baltijos šalių bei platesnio Vidurio ir Rytų Europos regiono.

Festivalio dieną pagrindinius pranešimus skaitys apdovanojimų pelniusi autorė ir kovos su dezinformacija ekspertė Nina Jankowicz (JAV) bei „NBC News“ tiriamosios žurnalistikos žurnalistė, rašanti apie Rusijos ir Ukrainos karą, Jane Lytvynenko.

Festivalio metu vyksiančiose diskusijose bus aptariami tyrimo metodai, naudojami siekiant atskleisti Rusijos hibridines operacijas užsienio šalyse, Kremliaus planai Baltijos šalių regione ir už jo ribų.

Diskusijoje taip pat bus analizuojami naujausi metodai, kuriais siekiama pakenkti laisvai žiniasklaidai, ir būdai, kaip jiems pasipriešinti, bus aptartos žiniasklaidos laisvę ginančių protestų formos.

Tarptautinį tiriamosios žurnalistikos festivalį LRT kartu su Žurnalistikos centru organizuoja nuo 2022-ųjų kas antrus metus. Festivalis skirtas LRT žurnalistų bendruomenei, Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos ekspertams bei plačiajai visuomenei.

Organizuodama Tiriamosios žurnalistikos festivalį, LRT kartu su partneriais siekia pristatyti visuomenei ir ekspertams aktualius ir didelio atgarsio sulaukusius Lietuvos ir užsienio žurnalistų atliktus žurnalistinius tyrimus bei jų metodikas; parodyti visuomenei tiriamosios žurnalistikos vaidmenį demokratinės atskaitomybės procesams; plėsti profesinių pažinčių ratą ir skatinti dalijimąsi patirtimi tarp Festivalyje dalyvaujančių žurnalistų ir ekspertų iš Lietuvos, Baltijos šalių, Vidurio ir Rytų Europos regiono bei kitų užsienio šalių; skatinti LRT tiriamosios žurnalistikos patirties sklaidą ir žinomumą.

Tarptautinė konferencija „GlobalFact 2026“, į kurios programą integruojamas šiųmetis Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos festivalis, vyks Vilniuje birželio 17–19 dienomis. Joje laukiama daugiau nei 500 dalyvių iš 80 šalių.

LRT yra IFCN tinklo partneris: 2023 ir 2026 metais LRT buvo suteiktas IFCN kodekso signataro statusas, patvirtinantis, kad LRT žurnalistika atitinka ir laikosi IFCN etikos bei skaidrumo principų.

Tarptautiniame tiriamosios žurnalistikos festivalyje kviečiami dalyvauti tik iš anksto užsiregistravę svečiai. Dalyvavimas yra nemokamas. Dėl didelio „GlobalFact“ lankytojų srauto dalyvių skaičius Tiriamosios žurnalistikos festivalyje ribojamas.

small_2392413-42855-1287x836.jpg

thumbnail_2392413-42855-1287x836.jpg

2392413-42855-1287x836.jpg

Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos festivalis – faktų tikrinimo konferencijos dalis

Istorinę „Ryto“ kelionę FIBA čempionų lygoje šį sezoną transliavo LRT. Iš viso LRT žiūrovams parodė 16 Vilniaus klubo rungtynių, o bent vienas jų įsijungė 868,2 tūkst. žiūrovų. Didžiausio dėmesio sulaukė finalinės rungtynės – remiantis „Fifty5Blue“ duomenimis, jas bent trumpam įsijungė 388 tūkst. žiūrovų.

LRT sporto transliacijų vadovas Ramūnas Grumbinas sako, kad „Ryto“ triumfas tapo ne tik sporto, bet ir televizijos įvykiu.

„Šis finalas dar kartą parodė, kokią galią turi sportas, kai jis tampa prieinamas visiems. Finalo rungtynės buvo unikalios, dramatiškos, nepakartojamos ir visiems mums padovanojo nepamirštamų emocijų. Labai džiaugiamės, kad šį sezoną „Ryto“ kovas FIBA čempionų lygoje galėjome parodyti LRT eteryje ir kad žiūrovai šią kelionę lydėjo nuo pirmųjų rungtynių iki istorinio finalo. Tokios pergalės priklauso ne tik komandai, ne tik krepšinio bendruomenei – jos priklauso visai Lietuvai, visiems, kurie tą vakarą buvo kartu“, – teigia R. Grumbinas.

Finale Badalonoje dirbęs LRT sporto žurnalistas Benas Klimaitis pasakoja, kad „Ryto“ sirgalių palaikymas arenoje paliko neišdildomą įspūdį. Jo teigimu, Badalonoje buvo daugiau nei 2 tūkst. Vilniaus klubo sirgalių, jau pusfinalyje jų susirinko per 1,5 tūkst.

„Labai sunku suskaičiuoti tokią didelę masę, bet, mano žiniomis, Badalonoje buvo kiek daugiau nei 2 tūkst. „Ryto“ sirgalių. Sugrįžus į Lietuvą ir pasižiūrėjus transliaciją, vaizdai buvo tiesiog nuostabūs“, – pasakoja B. Klimaitis.

Pasak žurnalisto, lemiamomis rungtynių akimirkomis „Ryto“ sirgaliai perėmė arenos atmosferą į savo rankas. Žurnalistų ložė buvo arčiau AEK sirgalių, todėl jų palaikymas arenoje girdėjosi stipriau. Tačiau per televizijos transliaciją ypač ryškiai matėsi, kaip pasikeitė emocijų pusiausvyra „Rytui“ išplėšus pratęsimą.

„Transliacijoje matosi, kaip „Rytui“ išplėšus pratęsimą AEK sirgaliai, garsėjantys aršiu palaikymu, sėdi susigriebę už galvų ir nieko nebeskanduoja. Tuo metu areną į savo kontrolę perėmė „Ryto“ sirgaliai. Tai buvo kažkas neįtikėtino. Nieko panašaus gyvenime nebuvau matęs“, – sako B. Klimaitis.

Jis pabrėžia, kad ši „Ryto“ pergalė buvo ypatinga ne tik dėl sportinio rezultato, bet ir dėl ilgo sirgalių laukimo.

„Ryto“ sirgalių vienybė užsienyje – nuostabi. Badalona tiesiog raudonavo po „Ryto“ triumfo. Rungtynės buvo istorinės – po 17 metų pertraukos. Istorinis ir kelias, kiek „Ryto“ sirgaliams reikėjo iškęsti“, – teigia LRT žurnalistas.

B. Klimaitis taip pat sako, kad ši komandiruotė jam tapo vienu ryškiausių profesinių įvykių. Pasak jo, Badalonoje ir Vilniuje sutikti „Ryto“ sirgaliai ne kartą dėkojo LRT už galimybę stebėti klubo rungtynes nemokamai per televiziją.

„Kai vaikštai Badalonoje ar Vilniuje, „Ryto“ sirgaliai jau atpažįsta ir dėkoja LRT, kad transliuoja rungtynes, nes iki šiol jas buvo galima matyti tik mokamoje platformoje. Kol kas tai įspūdingiausias įvykis mano karjeroje. Galvojau, bus sunku pranokti Prahą, kur „Rytas“ žaidė ketvirtfinalio rungtynes, bet Badalona pralenkė viską“, – sako B. Klimaitis.

LRT šį sezoną nuosekliai sekė Vilniaus „Ryto“ pasirodymą FIBA čempionų lygoje – nuo reguliariojo sezono kovų iki istorinio finalo.

large_2390487-445174-1287x836.png

medium_2390487-445174-1287x836.png

small_2390487-445174-1287x836.png

thumbnail_2390487-445174-1287x836.png

2390487-445174-1287x836.png

LRT sporto žurnalistas apie „Ryto“ finalą: „Tai įspūdingiausias įvykis mano karjeroje“

PRANEŠIMAI ŽINIASKLAIDAI

Pagrindinė informacija apie pranešimus žiniasklaidai

LRT pranešimai žiniasklaidai

Pranešimai žiniasklaidai