Biudžetas
LRT finansavimas yra skiriamas visuomeninio transliuotojo misijai vykdyti – teikti kokybišką, patikimą informaciją ir atspindėti nuomonių įvairovę, kurti turinį įvairioms visuomenės grupėms, transliuoti profesionalias šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, telkiančias ir vienijančias Lietuvos žmones.
LRT iš viso valdo 7 žiniasklaidos priemones: 3 radijo programas (LRT RADIJAS, LRT KLASIKA, LRT OPUS), 2 televizijos programas (LRT TELEVIZIJA, LRT PLIUS), pasaulio lietuviams skirtą LRT LITUANICĄ ir naujienų portalą LRT.lt.
Kaip sudaromas LRT biudžetas?
Metinis LRT biudžetas yra tiesiogiai priklausomas nuo valstybės surenkamų mokesčių: LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procentą valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. Toks finansavimo modelis yra laikomas pažangiu, nes užtikrina didesnį visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo besikeičiančios politinės šalies valdžios sprendimų ir galimos reklamdavių įtakos.
2023 m. valstybės biudžeto asignavimai, skirti LRT, sudarė 63,44 mln. eurų.
2022 m. valstybės biudžeto asignavimai, skirti LRT, sudarė 55,43 mln. eurų.
2021 m. valstybės biudžeto asignavimai, skirti LRT, sudarė 53,79 mln. eurų.
2020 m. valstybės biudžeto asignavimai LRT sudarė 46,3 mln. eurų.
Kaip paskirstomas LRT biudžetas?
Daugiausia lėšų skiriama turiniui kurti ir įsigyti: 2019 m. tam skirta 61,55 proc., 2020 m. – 61,1 proc., 2021 m. – 62 proc., 2022 m. – 60,7 proc., 2023 m. – 59 proc.
Prie turinio kūrimo prisideda maždaug 85 proc. LRT darbuotojų. Dalį turinio (TV serialai, vaidybinis ir dokumentinis kinas, sporto transliacijos, kt.) LRT įsigyja iš Lietuvos ir užsienio nepriklausomų kūrėjų.
Dalis LRT metinio biudžeto lėšų grįžta atgal į biudžetą kaip įvairūs valstybei mokami mokesčiai
LRT 2023 m. jiems iš viso skyrė 16,62 mln. eurų:
• 10,77 mln. eurų grįžo į valstybės biudžetą (GPM, PVM, socialinio draudimo, kt. mokesčiai); • 3,22 mln. eurų sumokėta AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“; • 2,63 mln. eurų sumokėta autorių ir atlikėjų teises atstovaujančioms asociacijoms AGATA ir LATGA-A.
Kitos LRT lėšos
Kitaip nei komercinėje žiniasklaidoje, kuri lėšų veiklai pirmiausia užsidirba iš reklamos ir vadinamųjų turinio rinkodaros projektų, visuomeninio transliuotojo eteryje komercinė reklama yra draudžiama nuo 2015 m.
Tačiau LRT yra leidžiama atlygintinai rodyti sporto ir kultūros renginių transliacijų rėmimo pranešimus, taip pat socialinio, kultūrinio ir šviečiamojo pobūdžio informaciją.
Iš tokios veiklos, taip pat produkcijos sublicencijų ir pardavimo, patalpų nuomos LRT kasmet užsidirba papildomai lėšų. 2019 m. jos sudarė 2,5 mln. eurų, 2020 m. – 1,7 mln. eurų, 2021 m. – 1,1 mln. eurų, 2022 m. – 1,64 mln. eurų, 2023 m. – 1,6 mln. eurų. Šias lėšas LRT panaudoja einamaisiais ar vėlesniais metais savo misijai vykdyti, programų pirkimui ir kūrimui, filmų įsigijimui, darbuotojų motyvacijos programoms, taip pat šiomis lėšomis yra remiami lietuviško kino kūrėjai.