LRT biudžeto akcentai kitąmet: korespondentų punktas Briuselyje, daugiau lėšų kultūros turiniui, siekis kelti serialų kokybę ir investicijos į technologijas
Visuomeninis transliuotojas aktyviai bendradarbiaus su lietuviškų serialų kūrėjais, kvies žiūrėti Lietuvoje filmuotą serialą „Černobylis“, kurs korespondentų punktą Briuselyje, skirs dar daugiau dėmesio kultūros turiniui ir kokybiškam turiniui apskritai, investuos į TV platformos programėles – tai tik keli veiksmai, kuriems ketinama skirti 2021 m. LRT biudžetą, įgyvendinant LRT strategiją ir prioritetus, nors šiuos tenka peržiūrėti ir adaptuoti pagal susiklosčiusią neeilinę situaciją, šalyje siaučiant pandemijai.
Lietuvos visuomeninio transliuotojo biudžetą 2021 m. sudarys 53,8 mln. eurų. Didžioji jo dalis skiriama turiniui kurti – apie 63,7 proc. Personalui išlaikyti – 29,6 proc., administracinėms išlaidoms – 4,7 proc., rinkodarai – 2 proc.
„Planuodami LRT biudžetą siekėme išpildyti visuomenės lūkestį gauti kokybišką turinį, atliepti įvairių visuomenės grupių poreikius, toliau užtikrinti patikimą ir išsamų informavimą, būti technologiškai modernūs. Kitąmet praplėsime korespondentų darbo geografiją ir įkursime punktą Briuselyje, kad savo auditorijai galėtume užtikrinti dar išsamesnį informavimą svarbiomis Europos ir kitomis temomis, akcentuosime turinį jaunai auditorijai, tobulinsime LRT turinio pasiekiamumą įvairiose platformose, investuosime į sporto transliacijas ir daug kitų dalykų“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT komanda atkakliai siekė susitarti su HBO ir „Warner Bros. TV“ bei pasiūlyti savo žiūrovams galimybę pamatyti prestižiniais kino apdovanojimais įvertintą, Lietuvoje filmuotą serialą „Černobylis“. LRT žiniomis, Lietuva taps vienintele šalimi, kurioje serialas „Černobylis“ bus rodomas per nemokamą kanalą. Žiūrovai šį serialą išvys jau sausį.
LRT kitais metais imsis ir naujos užduoties – padėti pakelti lietuviškų TV serialų kokybės kartelę.
„Greitu laiku ketiname paskelbti serialo scenarijaus konkursą. Įdomiausioms idėjoms plėtoti bus skiriamos lėšos, o pagal geriausią scenarijų – kuriamas ir serialas. LRT misija – skatinti Lietuvos audiovizualinio sektoriaus augimą ir kurti aukšto lygio projektus, kuriais būtų galima sudominti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinę auditoriją“, – teigia generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.
Naujas lietuviškas serialas „Trolių Ferma“, kurį kuriant dalyvauja ir LRT, eteryje turėtų pasirodyti 2021–2022 m. LRT televizijos sezone. Šiuo metu yra planuojami serialo filmavimo darbai, prasidėsiantys 2021 m. vasarą. Šis projektas pirmą kartą Lietuvos serialų istorijoje buvo pristatytas prestižiniame audiovizualinio turinio renginyje CONTENT LONDON – C21 MEDIA kartu su dar 11 į finalą atrinktų serialų.
LRT prisideda ir prie dar vieno didelio masto istorinio kostiuminio serialo vystymo ir gamybos. Šio projekto premjera numatyta 2023 m.
LRT planuoja dar tikslingiau dėmesį skirti kultūros turiniui, didinti kokybiško turinio prieinamumą, per kultūrą telkti visuomenę, atspindėti kultūros kasdienybę.
„Demokratinėse šalyse visuomeniniai transliuotojai užima reikšmingą vietą kultūros kasdienybėje. Jie veikia kaip valstybės, kaip oficialių kultūros institucijų ir nepriklausomų organizacijų partneriai, atsakingi už kultūros ir visuomenės dialogą, už meno kūrėjo ir jo vartotojo santykį, kūrybingą jo raišką. Dialogas yra kultūros esmė. Todėl dialogo tarp skirtingų sričių, patirčių, įsitikinimų, amžiaus grupių pagrindu esame sukūrę naują LRT kultūros strategiją, kurią šiuo metu ir įgyvendiname“, – sako LRT kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė.
Planuojama įsigyti įrašus su garsiausių Lietuvos operos ir klasikinės muzikos atstovų pasirodymais tarptautiniuose festivaliuose ir koncertų salėse. Gruodžio–vasario mėnesiais projektas „Žiemojimas su opera“ pirmą kartą sudaro galimybę Lietuvos žiūrovams išvysti lietuvių solistus A. Grigorian, A. Stundytę, K. Smoriginą, E. Montvidą, V. Urmaną reikšmingiausiuose užsienio teatrų operos pastatymuose.
Kitų metų pradžioje LRT PLIUS eteryje dokumentinių filmų ciklas kvies susipažinti su žymiausiais pasaulio šiuolaikinio meno kūrėjais, o jį papildys specialus lietuviškas ciklas „Vizionieriai,“ pristatysiantis tokius kūrėjus kaip: A. Serapinas, M. Navakas, K. Inčiūraitė, P. Hardware, Ž. Landzbergas, L. Lapelytė ir kt. Šį ciklą LRT nufilmavo bendradarbiaudama su Šiuolaikinio meno centru.
„Dar labiau stiprinsime dokumentinio ir vaidybinio kino programas, pristatydami įdomiausių kino kūrėjų retrospektyvas, tematinius kultūrinės dokumentikos ciklus. Vasarą planuojamos filmuoti džiazo muzikai skirtos laidos-koncertai, nauja kultūros aktualijų laida, stiprinamas radijo teatro repertuaras. Ir toliau bus aktyviai bendradarbiaujama su kultūros lauko atstovais – Nacionaliniu dailės muziejumi, Lietuvos šokio informacijos centru, Lietuvos dizaino forumu, Architektūros fondu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu ir daugybe kitų, su kuriais kursime ir pristatysime prasmingą ir edukuojantį kultūrinį turinį“, – dalinasi A. Biliūnaitė.
2021-uosius LRT skirs vaikų ir jaunimo turinio kūrimui. Bus tobulinami esami projektai ir kuriami nauji, kurie suteiks platformą diskutuoti, atskleisti savo talentus, būti pamatytiems ir išklausytiems. Ir toliau bus plėtojama „LRT mokyklos“ koncepcija – turinys naudingas Lietuvos moksleiviams.
LRT visada skiria didelį dėmesį valstybinės svarbos transliacijoms. Nauji metai prasidės ypatinga Sausio 13-osios trisdešimtmečio programa. Jau dabar LRT kviečia visus 1991-ųjų įvykių liudininkus pasidalyti tų dienų nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais – taip kartu sukurti visiems prieinamą archyvą. Kuriama speciali erdvinio garso ir vaizdo instaliacija, ji bus transliuojama ant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.
Ketinama ir toliau investuoti į sporto transliacijas. LRT orientuojasi ne tik į populiarius sporto renginius, bet ir toliau sieks rodyti įvairių sporto šakų varžybas ne tik per televizijos kanalus, bet ir portale LRT.lt, kur ketiname kurti interaktyvų sporto centrą, kad lankytojai lengvai rastų statistiką bei svarbiausią sporto informaciją.
Vienas iš strateginių LRT tikslų – diegti naujas technologijas, gerinti turinio kūrimo ir sklaidos kokybę. Numatyta gerinti FM tinklą, taip pat plėtoti išmaniąją TV platformos programėlę. Būtina ir toliau tobulinti LRT.lt portalą ir LRT.lt mobiliąją programėlę norint būti modernia žiniasklaidos grupe Lietuvoje.
LRT toliau spręs nekilnojamojo turto problemą. LRT pastatas nenaujintas pastaruosius 30 m., jis ne tik nebeatitinka šiuolaikinės žiniasklaidos poreikių, bet ir yra energetiškai neefektyvus, kai kurios vietos avarinės būklės. Beveik trečdalio patalpų LRT nebenaudoja, nors toliau turi užtikrinti jų eksploataciją. 2019 m. atlikta Nekilnojamojo turto studija parodė, kad efektyviausias problemos sprendimas – naujas LRT pastatas, todėl kitąmet ketinama rengti architektūrinį jo projektą. Vis dėlto lėšų nuolat skiriama ir esamiems pastatams tvarkyti, sprendžiama dėl kritinių pastato vietų.
LRT biudžetas yra vienas mažiausių tarp Europos visuomeninių transliuotojų. Naujausiais Europos transliuotojų sąjungos (EBU) duomenimis, 2019 m. LRT biudžetas, tenkantis vienam gyventojui, buvo beveik 2,5 karto mažesnis už EBU šalių vidurkį, kuris siekė 35 eurus. Lietuvos visuomeninio transliuotojo biudžetas vienam gyventojui 2019 m. atsiėjo 15 eurų, per mėnesį – 1,25 euro.
Nuo 2021 sausio 1 d. įsigalioja naujas LRT įstatymas, kuriame numatyta, kad LRT biudžeto asignavimai apskaičiuojami pagal LRT įstatymo 19 straipsnio „LRT finansinė ir ūkinė veikla“ 5 punktą. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydį kasmet sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. Prieš tai skiriamų lėšų dydį sudarė 1,5 proc. biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. Mažėjant surinktų mokesčių dydžiui, mažėja ir LRT biudžetas: prognozuojama, kad taip nutiks 2022 m., kai LRT biudžetas bus apskaičiuotas pagal formulę nuo šiemet surinktų mokesčių.
Konstitucinis Teismas nusprendė, kad šiuo metu galiojantis LRT finansavimo modelis neprieštarauja Konstitucijai. Anot Konstitucinio Teismo, LRT biudžeto automatinis apskaičiavimas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų užtikrina, kad nacionalinis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl veiklos.
„LRT finansavimo modelis yra progresyvus, nes užtikrina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Jis sėkmingai taikomas daugelyje Europos šalių, jį palaiko Europos transliuotojų sąjunga (EBU). Toks finansavimo modelis, susietas su šalies ekonomikos būkle, o ne su politiniais ciklais, užtikrina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo valdžios institucijų ir komercinių struktūrų įtakos. Pastaraisiais metais palyginti sparčiai augusi šalies ekonomika ir kartu didėjusios įplaukos į biudžetą atitinkamai didino ir LRT finansavimą – tai leidžia nacionaliniam transliuotojui būti patikimu informacijos šaltiniu, atsakingai vykdyti kultūrinę, šviečiamąją misiją“, – teigia LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis.