Istorija

1920–1930 (3-iasis dešimt.)

„Alio, alio – Radijo Kaunas – Lietuva“, – šiais žodžiais 1926-aisiais prasideda Lietuvos radijo istorija. Tuo metu šalyje buvo vos 323 radijo imtuvai. Į Kaune įsikūrusią radijo studiją plūsta negausaus klausytojų būrio siunčiami sveikinimų ir palinkėjimų kupini atvirukai, tačiau tuo pat metu sklinda kalbos, kad naujas išradimas griauna gamtos tvarką, prišaukia audras – radijo bangos imtos kaltinti ir dėl oro permainų. Kad ir kaip ten buvo, jau po pusmečio gimtadienio sveikinimą dr. Jonui Basanavičiui radijuje skaito prezidentas Kazys Grinius.


1931–1940 (4-asis dešimt.)

Radijo programa gausėja: nuo 1932 m. eteryje imamasi rengti sporto naujienoms skirtą laidą, o vos po metų pirmą kartą transliuojamas Kalėdų varpų skambėjimas iš Betliejaus Kristaus Gimimo bažnyčios. Radijo technika šalyje kelia vis mažiau išgąsčio: Kaune studentų technikų draugijos radijo sekcija surengia naujausių konstrukcijų gamyklinių bei pačių pagamintų radijo imtuvų parodą. Dešimtmečio pabaigoje, 1939 m., kai Vilnius grąžinamas Lietuvai ir surengiama pirmoji Valstybės radiofono laida iš Vilniaus radiofono studijos, Lietuvoje užfiksuojami 77 562 radijo abonentai.


1941–1950 (5-asis dešimt.)

Įprastus darbus sutrikdo karas: 1941 m. radijo stotį perima vokiečių karinė vadovybė, įvedama cenzūra, eteryje Lietuvos gyventojai mokomi vokiečių kalbos pradmenų. Radiofone dirbančių lietuvių pastangomis tarp vyraujančios vokiškos muzikos kasdien transliuojamas ir bent vienas studijinis lietuviškos muzikos koncertas. Šalyje vėl įsitvirtinus sovietų valdžiai, cenzūra išlieka griežta: kiekvienos laidos tekstas iš anksto pristatomas Glavlito įgaliotiniui, kuris išduoda leidimą transliuoti.

Dešimtmečio pabaigoje radijas aprūpinamas garso įrašymo aparatūra, o įrašai daromi tik iš anksto redakcijų užsakytu laiku. Gautas pirmas vokiškas komplektas sveria apie 100 kg, iš jo transliuojamos informacinės laidos.


1951–1960 (6-asis dešimt.)

„Dėmesio, dėmesio, kalba ir rodo Vilnius. Pradedame bandomąją Vilniaus televizijos studijos programą“ , – taip 1957 m. Lietuvoje prasideda televizijos epocha.

Tuo tarpu imama transliuoti ir antroji radijo programa. Eteryje nuolatinę poziciją turi žinios ir laikraščių apžvalgos, reguliariai rengiamos laidos pramonės darbuotojams. Nuo šiol jų klausytis galima per Rygos VEF gamykloje pagamintus radijo imtuvus „Turist“ – šie pasirodo 1956 m.


1961–1970 (7-asis dešimt.)

Pasirodo tiesiogiai transliuojamas televizijos serialas „Petraičių šeima“. Jis sulaukia tokio pasisekimo, kad transliacijų metu gatvės ištuštėja, o troleibusai kursuoja tušti. Dešimtmečio pabaigoje gyvavimo metus Kauno radijo gamykloje pradeda televizoriai „Šilelis“: čia pagaminami pirmieji mažagabaričiai nešiojami nespalvoto vaizdo televizoriai. Siekiant pabrėžti, kad televizorius tinkamas išvykoms į gamtą, jis pavadinamas „Šileliu“. Per televizorių žiūrovai jau gali išvysti ilgaamžiškiausią TV laidą šalyje – „Panoramą“, ji pradėta rodyti 1970-aisiais.

Radijas transliuoja žinias, koncertus, literatūrines valandėles, mankštas, respublikinių laikraščių apžvalgas, radijo teatrą. Nestudijinės technikos skyriuje naudojamasi lauko telefonu „TAI-43“ tam, kad, tiesiogiai transliuojant iš įvykio vietos, būtų palaikomas ryšys su Radijo centrine aparatine.


1971–1980 (8-asis dešimt.)

Pradedamos rodyti spalvotos televizijos transliacijos, o nešiojamasis spalvotas „Šilelis 401D“ laimi du aukso medalius Zagrebo ir Leipcigo parodose. Dešimtmečio pradžioje televizija pirmą kartą transliuoja dar ir šiandien puikiai žinomas programas: nuo 1974 m. rengiama „Dainų dainelė“, pora metų anksčiau sukuriamas pirmas daugiaserijinis meninis filmas „Tadas Blinda“. Radijas toliau tobulėja: Lietuvos radijo studijoje sumontuojami aparatūros komplektai, kuriuos sudaro stereopultas su stereomagnetofonu įrašams bei transliacijoms. Nauja technika leidžia sukurti „koncertų salę namuose“, kadangi garsas skinda iš įvairių taškų. Klausytis radijo programų jau galima per legendinius tranzistorinius imtuvus „VEF-12“. Šeimos įpranta per šiuos imtuvus klausytis „Amerikos balso“, Vatikano radijo, Laisvės radijo programų.


1981–1990 (9-asis dešimt.). Kuriasi Sąjūdis

Televizija ima transliuoti laidą „Atgimimo banga“ ir netrukus tampa istorinio įvykio – Baltijos kelio, vienijusio Lietuvą, Latviją ir Estiją, – liudininke. Dešimtmečio pradžioje radijas transliuoja pirmąją lietuvišką operą „Birutė“ ir ima ruoštis modernizacijai: S. Konarskio gatvėje Vilniuje rekonstruojamas radijo studijų ir aparatinių kompleksas. Kiek vėliau jame radijo darbuotojai lauks leidimo pranešti apie Černobylio katastrofą: kol užsienio radijo stotys skelbia pavojų, Lietuvoje Glavlito cenzūros straipsnis apibrėžia, kaip galima informuoti apie katastrofas Tarybų Sąjungoje. Apie avariją prabylama tik aštuntą–dešimtą dieną po įvykio. Atgimimo metais radijas į eterį įsileidžia maištingąjį roką, imasi koordinuoti bendrą trijų Baltijos šalių akciją – Baltijos kelią.


1991–2000 (10-asis dešimt.). Sausio 13-osios naktis

Televizijos žinių studijoje naudojamas telefonas tampa istorinių įvykių liudininku: 1991 m. sausio 13-osios naktį juo kalba diktorė, žurnalistė Eglė Bučelytė. „Mūsų iš čia jėga neišvarys...“ – nutrūkus muzikai sausio 13-ąją iš radijo studijos kalba diktorė Bernadeta Lukošiūtė. Vis dėlto kariškiai užgrobę Lietuvos radijo ir televizijos pastatus laiko net 122 dienas.

Atsigavus po tragiškų įvykių darbai tęsiami: kolegos iš užsienio radijui padovanoja daug plokštelių, garso kasečių ir kompaktinių diskų su įvairių žanrų ir stilių muzika. Dešimtmečio pradžioje Lietuvos radijas ir televizija tampa Europos transliuotojų sąjungos (EBU) nare.


2001–2010 (1-asis dešimt.). Išmanusis dešimtmetis

Darbą pradeda antrasis televizijos kanalas LTV2 (vėliau – LRT KULTŪRA, dabar – LRT PLIUS), o rekordinę auditoriją prie TV ekranų suburia „Lietuvos šokių dešimtukas“. LRT pirmoji iš Lietuvos eterio dalyvių susikuria paskyras socialiniuose tinkluose. Dešimtmečio pabaigoje transliacijas pradeda ir užsieniui skirtas kanalas „LTV World“ (dabar LRT LITUANICA).

Lietuvos radijas pradeda siųsti žinias mobiliųjų telefonų turėtojams. Tai pirmas bandymas šalyje sujungti radijo informacinę tarnybą su mobiliąja telefonija. Kiek vėliau sukuriamas „@ radijas“ – LRT OPUS prototipas. 2000-aisiais sukurta LRT interneto svetainė tampa naujienų portalu. Tuo metu redakcijos kolektyvą sudaro 4 darbuotojai.


2011– ... (2-asis dešimt.). Moderniausias transliuotojas

LRT TELEVIZIJA pradeda transliuoti raiškiuoju (HD) formatu. Laidose imta naudoti bepilotėmis skraidyklėmis filmuota medžiaga, jos gausu ir pirmą kartą rengiamame TV projekte „Nacionalinė ekspedicija“. Per televiziją ir radiją nebetransliuojama komercinė reklama. Moderniausioje Baltijos šalių studijoje darbus pradeda robotizuotos kameros.

LRT RADIJAS ima transliuoti naujuoju dažniu. Kokybiškesnį garsą užtikrinančiais dažniais klausytojai gali išgirsti ir pradėtas transliuoti naktines radijo žinias. Sukuriama pirmoji programėlė išmaniesiems telefonams „LRT grotuvas“. Po aštuonerių metų atnaujinimas LRT.LT portalas. Naujasis šūkis: LRT.LT – tikrų naujienų portalas. Ir taškas.