2022 m. LRT biudžetas: naujas korespondentų punktas Vašingtone, inovatyvus turinys vaikams ir jaunimui, stipri dokumentika

Facebook

Twitter

Linked In

Lietuvos visuomeninio transliuotojo biudžetą 2022 m. sudarys 55,4 mln. EUR. Didžioji jo dalis skiriama turiniui kurti – apie 61,1 proc., personalui išlaikyti – apie 30,4 proc., administracinėms išlaidoms – apie 6,1 proc., rinkodarai – apie 2,4 proc.

„Visuomenė kelia aukštus standartus visuomeniniam transliuotojui, todėl planuodami LRT biudžetą visada galvojame apie tai, kaip išpildyti mūsų žmonių lūkestį gauti kokybišką, naują, prasmingą turinį. Taip pat siekiame būti kuo arčiau mūsų šalies žmonių ir atliepti įvairių visuomenės grupių poreikius. Tikslios, patikimos, autentiškos informacijos poreikis auga, o mes siekiame tai užtikrinti, todėl įkursime dar vieną korespondentų punktą Vašingtone. Šiais metais startavęs auditorijos įtraukties projektas LRT GIRDI apims dar daugiau temų visose trijose LRT platformose, sieksime, kad LRT būtų arčiau kiekvieno žmogaus, todėl aktyviai kelsis iš miesto į regionus“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Šiais metais LRT įkūrė korespondentų punktą Briuselyje, o jau kitų metų rudenį bus dar vienas naujas korespondentų punktas – šį kartą už Atlanto – Vašingtone. Taip pat ketinama sukurti specialiai žurnalistiniams tyrimams skirtą naują tarptautinę platformą, kurioje anglų kalba būtų publikuojami LRT Tyrimų skyriaus žurnalistų, bendraautorių tiriamosios žurnalistikos darbai. Laukia įdomi tarptautinio bendradarbiavimo patirtis kuriant bendrus dokumentinių tyrimų filmų projektus.

Bus gerinamas turinys tautinėms bendrijoms. Planuojama reguliariai rengti išvažiuojamąsias radijo Tautinių bendrijų redakcijos transliacijas iš kitakalbių kraštų. Šiais metais pirmą kartą išbandytas naujas specialus radijo trikalbės programos formatas, kuriame diskutuojama trimis kalbomis – rusų, lenkų, lietuvių. Radijo žurnalistai ir toliau rengs tokio tipo diskusijas visuomenei aktualiomis temomis. Šių metų rudenį startavęs auditorijos įtraukties projektas LRT GIRDI įsivažiavo – žurnalistai sulaukė laiškų su aktualiomis temomis iš įvairių Lietuvos regionų. Žurnalistai įsigilino, aprašė, rengė televizijos ar radijo reportažus daugiau nei pusšimčiu temų. Kitais metais ir toliau bus vystomas šis projektas. Taip pat dar daugiau dėmesio bus skiriama regionams. LRT planuoja įsigyti mobiliąją radijo stotį, su kuria galės keliauti ir rengti tiesiogines transliacijas iš bet kurios Lietuvos vietos.

„Prasmingas turinys – žodžių junginys, kurį dažnai kartojome kalbėdami apie LRT biudžetą – būtent tai yra svarbi artėjančių metų kryptis. Norime labiau bendradarbiauti su lietuvių kūrėjais ir taip skatinti Lietuvos audiovizualinio sektoriaus plėtrą. Toliau dirbsime su TV serialais, siekdami pakelti jų kokybinį lygį. Šiemet su kalėdiniu filmu atgaivinę televizijos filmo žanrą, ruošiamės ir kitąmet jį vystyti. Stiprinsime LRT dokumentinę žurnalistiką, įsigydami pasaulyje pripažintus dokumentinius filmus, ypatingas dėmesys bus skiriamas kultūros temoms“, – teigia LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.

LRT toliau prisidės kuriant jau dabar tarptautinio dėmesio sulaukusį TV serialą „Trolių ferma“. Metų pabaigoje planuojamas rodyti penkių dalių serialas – tai moderni grafo Montekristo istorijos interpretacija, kurioje susipins stiprūs personažai, melagienos, draugystė ir šeimos vertybės. Bus toliau vystomas šiemet LRT televizijos serialo scenarijų konkurse nugalėjęs projektas „Dumblas“. LRT ketina organizuoti tarptautines TV serialų scenaristų dirbtuves.

2022-aisiais bus ruošiamas tramplinas vaikų ir jaunimo turinio pokyčiams – iš esmės bus peržiūrimas šiuo metu kuriamas turinys visose platformose. „Vaikai yra viena tų temų, kur lietuvių kūrėjai galės parodyti savo kūrybingumą. Įsivertinsime, ko reikia, kad jaunoji auditorija LRT priimtų kaip savo kanalą – šiuolaikišką, įkvepiantį, įdomų ir atvirą bendradarbiavimui. Planuojama inicijuoti nemažai naujų projektų, kurie būtų skirti įvairioms amžiaus kategorijoms, ypatingą dėmesį skiriant sunkiau pritraukiamai auditorijos daliai – vyresniems vaikams. Dalis pradėtų puikių projektų bus tęsiami ir tobulinami. Vienas iš jų „LRT mokykla“ – pagalbininkė pedagogams, siekiantiems praturtinti mokomąją medžiagą“, – teigia šiais metais prie LRT prisijungusi vaikų ir jaunimo turinio redaktorė Aistė Jūrė.

Kitais metais eterio laukia jau nufilmuotos naujos laidos mažiesiems: edukacinis serialas „Minčiukų palėpė“, kuriame bus nagrinėjama emocinio intelekto tema, ir „Mano geriausias draugas“ – apie vaikus ir jų gyvūnus. Taip pat ruošiamasi premjerai ¬¬ – Tado Vidmanto animaciniam serialui „Babaužiukai“, kuriame maži robotukai ieško išeičių iš kartais komiškų situacijų.

LRT planuoja dar tikslingiau dėmesį skirti kultūros turiniui, toliau gerinti kokybiško turinio prieinamumą, per kultūrą telkti visuomenę, atspindėti kultūros kasdienybę, transliuoti svarbiausius kultūros reiškinius.
2022 m. LRT PLIUS pristatys naują „Žiemojimo su opera“ sezoną, kuriame net 14 operų iš svarbiausių pasaulio scenų – Niujorko, Madrido, Berlyno, Zalcburgo, Vienos, Londono, o greta – 14 diskusijų su 28 ekspertais. Taip pat bus pristatytas trečiasis „Šokis plius miestas“ sezonas: 12 naujų įrašų, filmuotų šiuolaikinės architektūros pastatuose Vilkaviškyje, Panevėžyje, Lietuvos pajūryje, Kaune, Vilniuje. Antrajame „Vizionierių“ sezone bus pristatyta 12 Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų. O 2022 m. pavasarį laukia naujos programos pristatymas „Pavasario koncertai“ – ypatingi koncertai, kuriuos atlieka pasaulinės klasikinės muzikos žvaigždės. Koncertus lydės nauja rubrika „3 minutės iki koncerto“, kurioje lietuvių ekspertai žiūrovus įves į kontekstą.

Žinoma, laukia nauji dokumentikos ciklai, skirti skirtingoms meno sritims: muzikai, dailei, dizainui, architektūrai, paveldui.

Kitais metais planuojama su nauja produkcija stiprinti televizijos ir radijo vasaros sezonus. Radijas ketina ne tik daugiau įsirašyti ir transliuoti Lietuvoje vyksiančių muzikos festivalių, koncertų, bet ir išplėsti šiuolaikinės lietuvių kompozitorių muzikos įrašų archyvą. LRT ketina surengti visus tris radijus – LRT RADIJĄ, LRT KLASIKĄ, LRT OPUS – vienijantį renginį.

Ketinama ir toliau investuoti į sporto transliacijas. LRT orientuojasi ne tik į populiarius sporto renginius, bet ir toliau sieks rodyti įvairių sporto šakų varžybas. Jau metų pradžioje – sausio 13–30 d. – bus transliuojamas 2022 m. 15-asis Vengrijoje ir Slovakijoje vyksiantis Europos vyrų rankinio čempionatas. Varžybos bus rodomos ne tik per televizijos kanalus. Portale LRT.lt bus įdiegtas interaktyvus sporto centras, kuriame lankytojai galės lengvai rasti statistiką bei svarbiausią sporto informaciją.

Vienas iš strateginių LRT tikslų – diegti naujas technologijas, gerinti turinio kūrimo ir sklaidos kokybę, plėtoti išmaniąją TV platformos programėlę, modernizuoti informacinių sistemų įrangą, taip pat atnaujinti garso ir vaizdo įrangą. Toliau bus skaitmeninami archyvai – planuojama įgyvendinti ir archyvų el. prekybos projektą.

LRT toliau ieškos savo nekilnojamojo turto problemos spendimo. Išrinkus geriausią architektūrinę idėją, bus pradėti naujo pastato techninio projektavimo darbai. LRT pastatas nenaujintas pastaruosius 30 metų, jis ne tik nebeatitinka šiuolaikinės žiniasklaidos poreikių, bet yra ir energetiškai neefektyvus, kai kuriose vietose avarinės būklės, o beveik trečdalio savo patalpų LRT nebenaudoja, nors toliau turi užtikrinti jų eksploataciją. 2019 m. atlikta Nekilnojamojo turto studija parodė, kad efektyviausias problemos sprendimas – naujas LRT pastatas, nors šiuo metu lėšų nuolat skiriama ir esamiems pastatams, sprendžiant kritinių pastato vietų problemas.

Naujausiais Europos transliuotojų sąjungos (EBU) duomenimis, 2020 m. LRT biudžetinės lėšos, tenkančios vienam gyventojui, buvo daugiau nei du kartus mažesnės už EBU šalių vidurkį (EBU šalių vidurkis – apie 37 EUR per metus). Lietuvos visuomeninis transliuotojas vienam gyventojui 2020 m. kainavo mažiau nei 17 eurų, per mėnesį – 1,37 euro.

LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydį kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų.