„Naujajame sezone LRT naujienų tarnybos ypatingą dėmesį skirs temoms, kurios tiesiogiai veikia žmonių kasdienybę – nuo nacionalinio saugumo iki klimato kaitos. Artėjant 2027 metų rinkimams, ypatingą dėmesį skirsime faktais grįstam politinių procesų pristatymui ir jų analizei.

Savivaldos rinkimų metais planuojamos specialios laidos ir rinkimams skirtas turinys, padėsiantis gyventojams geriau suprasti svarbiausias politines temas bei kandidatų siūlymus. Naujienų turinys dar aktyviau bus pritaikomas socialiniams tinklams – daugės trumpų aiškinamojo pobūdžio vaizdo įrašų, kurie sudėtingas ir aktualias temas padės greitai ir suprantamai pristatyti skirtingoms auditorijoms.

Siekiame kalbėti mūsų visų balsais – girdėti skirtingas nuomones, atspindėti visuomenės įvairovę ir kartu laikytis aukščiausių žurnalistikos standartų“, – sako LRT TV naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė.

Naujajame sezone LRT taip pat plės ekspertų ir pašnekovų ratą – aktyviau ieškos naujų, skirtingų sričių profesionalų, galinčių kompetentingai ir argumentuotai padėti auditorijai suprasti visuomenei svarbius klausimus. Siekiama, kad LRT turinyje būtų girdima kuo daugiau skirtingų patirčių ir požiūrių, o reportažuose bei aktualijų laidose nuosekliai būtų užtikrinamas ir didesnis lyčių balansas. Platesnė ekspertų ir pašnekovų įvairovė leis temas nagrinėti įvairiapusiškiau ir auditorijai pateikti išsamesnį jų kontekstą.

LRT yra vienintelis Lietuvos žiniasklaidos kanalas, turintis nuolatinius korespondentų punktus Briuselyje ir Vašingtone, todėl žiūrovai svarbiausius Europos Sąjungos, NATO ir JAV politinius procesus gali sužinoti tiesiai iš įvykio vietos.

Televizijos žiūrovų naujajame sezone lauks aktualijų ir diskusijų laidos, padedančios geriau suprasti svarbiausius šalies ir pasaulio įvykius bei ieškoti atsakymų į visuomenei aktualius klausimus.

LRT Tyrimų skyrius

Kone kasmet tarptautiniu mastu už atliktus sudėtingus tyrimus ir parengtas medžiagas įvertinamas LRT Tyrimų skyrius ir toliau visose LRT platformose pristatys visuomenei svarbias temas. Žurnalistai ieškos atsakymų į klausimus, kurie reikalauja ne greitai parengtų naujienų, o nuoseklaus žurnalistinio darbo, toliau bendradarbiaus su užsienio kolegomis.

„Esame įsitikinę, kad šiais laikais tiriamoji žurnalistika išlieka ypač vertinga, nes ne tik griežtu ir ilgu informacijos tikrinimo metodu atskleidžia negirdėtas istorijas, bet ir leidžia procesus įvertinti iš esmės, reikalauti atsakomybės.

Kartu siekiame sukurti ir dar geresnį santykį su auditorija, publikuodami ne tik daug laiko reikalaujančius žurnalistinius tyrimus, bet ir rengdami aktualijų pasakojimus, kuriuose pateikiame unikalios informacijos“, – sako LRT Tyrimų skyriaus žurnalistas Mindaugas Aušra.

Nauja laida – ne tik suprasti, bet ir spręsti problemas

Trečiadienio vakarais startuos nauja laida „Ne taip paprasta“. Naujame visuomenės aktualijoms skirtame formate bus gilinamasi į gyventojų problemas ir ieškoma sprendimų. LRT žiūrovams gerai pažįstama Guoda Pečiulytė kartu su gyventojais ir ekspertais kas savaitę bandys surasti atsakymus į visuomenėje kylančius aštrius klausimus. O svarbiausia – po diskusijos klausimą iškėlę gyventojai galės įvertinti, ar jaučiasi išgirsti ir mato išeitį iš padėties, kurioje yra atsidūrę.

Diskusijų laidą „Ne taip paprasta“ per LRT TELEVIZIJĄ stebėti bus galima kiekvieną trečiadienį 19.30 val. Ji pakeis vėlesniu laiku rodytą „Lietuva kalba“.

Žiūrovai ir toliau matys jau neatsiejama LRT dalimi tapusias laidas „Panorama“, „LRT forumas“, „Labas rytas, Lietuva“, „Laba diena, Lietuva“, „Svarbi valanda“, „Savaitė“ ir kitas, padedančias kasdien sekti aktualijas, girdėti skirtingas pozicijas ir ieškoti atsakymų į visuomenei svarbius klausimus.

Ji papildys jau keletą metų LRT vystomą „LRT girdi“ formatą, kuriame LRT žurnalistai gilinasi į visuomenės keliamas problemas ir viešumu prisideda prie sudėtingų situacijų sprendimo.

LRT RADIJO eteryje – žinios visą parą

LRT RADIJAS ir toliau klausytojams transliuos visą parą atnaujinamas žinias. Įvykius iš Lietuvos ir viso pasaulio nušviečia ne tik LRT žurnalistai, bet ir beveik 30 radijo bendradarbių įvairiose šalyse. Operatyvumas išlieka viena svarbiausių LRT RADIJO stiprybių – svarbių įvykių, nelaimių ar ekstremalių situacijų metu auditoriją pirmiausia pasiekia patikrinta ir nuolat atnaujinama informacija.

Tarp svarbiausių aktualijų laidų išliks klausytojų pamėgtos laidos „Ryto garsai“, „Lietuvos diena“, „60 minučių“, „Svarbus pokalbis“, „LRT aktualijų studija“, kurią penktadieniais pakeičia diskusijų laida „LRT radijo ringas“. Šiose laidose kasdien nagrinėjamos žmonėms svarbios temos, pristatomos skirtingos pozicijos ir ieškoma atsakymų į visuomenei aktualius klausimus.

Laidų galima klausytis FM bangomis bei tiesiogiai su vaizdu portale LRT.lt, įrašus rasti LRT radiotekoje, taip pat stebėti tiesiogines transliacijas ir laidų ištraukas socialiniuose tinkluose.

LRT siekia būti kartu su klausytojais visur ir visada, todėl turinį dar patogiau galima pasiekti ir keliaujant automobiliu. LRT išlieka vienintele, sukūrusia specialią programėlę „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ platformoms, kuriose galima patogiai ir saugiai klausytis LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS laidų bei tinklalaidžių įrašų.

Šiemet programėlė papildyta turinio personalizavimo funkcijomis: automobilio ekrane galima matyti klausymosi istoriją, greitai pasiekti prenumeruojamas mėgstamas laidas, o telefone pradėtą įrašą automobilyje tęsti nuo tos vietos, kur buvo sustota. Taip užtikrinama vientisa klausymosi patirtis nepriklausomai nuo pasirinkto įrenginio.

Naujienos ir aktualijos – specialiai pritaikytos skaitmeninei erdvei

Patikimos informacijos žmonės ieško ir skaitmeninėje erdvėje, todėl portalas LRT.lt ir toliau skirs ypatingą dėmesį sudėtingų procesų paaiškinimui, išsamiai analizei, ekspertiniams vertinimams ir kurs specialius projektus, kurie skaitytojui padės susigaudyti informacijos vandenyne.

Portalas ir toliau tęs skaitytojų įvertintą projektą „LRT paprastai“, kuriame aktualūs ir sudėtingi klausimai aiškinami suprantamai bei lengvai suprantama kalba.

LRT naujienų turinys taip pat pritaikomas skirtingiems skaitmeniniams formatams, todėl svarbiausias aktualijas auditorija gali sekti ir visose LRT socialinių tinklų paskyrose.

Naujienas ir aktualijas sekite per LRT – naujas sezonas nuo rugpjūčio 31 dienos.


large_2466544-507820-1287x836.png

medium_2466544-507820-1287x836.png

small_2466544-507820-1287x836.png

thumbnail_2466544-507820-1287x836.png

2466544-507820-1287x836.png

Naujajame sezone LRT dar daugiau dėmesio skirs žmonių problemoms ir sprendimų paieškai

Faustas ir Rojus Kondratavičiai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos absolventai iš Kauno rajono. Šių metų valstybinių brandos egzaminų sesijoje dvyniai kartu surinko net 11 šimtukų: Faustas gavo maksimalų įvertinimą iš visų šešių laikytų egzaminų, Rojus – penkis šimtukus, o iš fizikos egzamino surinko 97 balus.

Tačiau vien brandos egzaminais jų pasiekimų sąrašas toli gražu nesibaigia. Broliai yra tarptautinės geografijos olimpiados aukso medalininkai, ne kartą atstovavo Lietuvai pasaulio ir Baltijos šalių olimpiadose, yra pelnę prizines vietas respublikinėse informatikos, fizikos, matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų olimpiadose. Greta tiksliųjų mokslų abu randa vietos ir kūrybai. Rojus jau yra išleidęs grožinės literatūros knygą, o Faustas rengia savąją.

Ne konkurentai, o stipriausia komanda

Žvelgiant iš šalies gali atrodyti, kad beveik identiškais pasiekimais galintys pasigirti dvyniai turėtų nuolat konkuruoti. Tačiau LRT RADIJO laidoje „Dešimt balų“ broliai atskleidė visai kitokį santykį. Jų požiūris paprastas – vieno sėkmė yra abiejų sėkmė.

„Turime tokį pasakymą: jeigu vienam pasisekė, o kitam nepasisekė, tai jau kaip ir abiem viskas gerai. Nors vienas nelaimėjo, kitas laimėjo“, – pasakojo broliai.

Šis principas ypač svarbus tapo, po mokyklos pirmą kartą išsiskyrus jų keliams. Abu pretendavo studijuoti Kembridžo universitete, tačiau po atrankos kvietimą gavo Faustas. Rojus pasirinko Miuncheno technikos universitetą Vokietijoje. Abu gilinsis į informatiką ir kompiuterių inžineriją.

Rojus atvirai pasakojo, kad Kembridžo atrankoje lemiamu tapo interviu, kuriame Faustui logines užduotis išspręsti sekėsi geriau. Nuoskaudos dėl to tarp brolių nėra, priešingai – jų pasakojimas parodė, kad gebėjimas nuoširdžiai džiaugtis kito sėkme jiems yra toks pat natūralus kaip ir noras siekti aukščiausių rezultatų.

Išskirtinių rezultatų paslaptis – ne stebuklinga formulė

Klausantis apie 11 šimtukų, olimpiadų medalius ir prestižinius universitetus natūraliai kyla klausimas – kaip jie mokosi? Pačių brolių atsakymas gerokai paprastesnis, nei būtų galima tikėtis. Jie pasakojo, kad mokymosi įpročiai susiformavo dar vaikystėje: anksti pradėjo skaityti, skaičiuoti, nuo mažens domėjosi skirtingais mokslais, o išmaniojo telefono neturėjo iki penktos klasės. Dar pirmąją dieną mokykloje, kai ant stalų buvo sudėti vadovėliai visiems metams, Faustas ir Rojus puolė juos vartyti – jiems nuoširdžiai rūpėjo, kas parašyta knygose.

Broliai sako niekada nesinaudoję korepetitorių pagalba. Mokymasis jiems tapo ne prievole, kurią reikia atkentėti, o natūralia kasdienybės dalimi. Tą patį atkaklumą Rojus neseniai pritaikė ir mokydamasis vokiečių kalbos. Ruošdamasis studijoms Miunchene jis maždaug pusantro mėnesio kasdien po dvi tris valandas mokėsi savarankiškai iš vaizdo pamokų internete ir pasiekė A2 kalbos lygį.

Kvietimas į Kembridžą – dar ne istorijos pabaiga

Laidoje nuskambėjo ir kita, rečiau matoma didelių akademinių pasiekimų pusė – finansinė.

Kvietimas studijuoti prestižiniame universitete dar nereiškia, kad visos kliūtys įveiktos. Faustui teko aktyviai ieškoti finansavimo studijoms Kembridže, kreiptis į fondus ir galimus rėmėjus. Didžiąją dalį reikalingos sumos jam padengs Valstybinio studijų fondo programa, tačiau finansavimo paieškos tuo nesibaigia. Pats Faustas sako, kad svarbiausia priežastis investuoti į jo studijas yra ne vien asmeninė jo ateitis. Jo ilgalaikis tikslas – įgytas žinias parvežti į Lietuvą.

„Į Lietuvą grįšime abu“

Galimybė studijuoti Kembridže ar Miunchene atveria duris ir į tarptautinę karjerą, tačiau broliai savo ilgalaikę ateitį sieja su Lietuva. Faustas laidoje kalbėjo apie norą išsaugoti lietuvių kalbą ir kultūrą, kurti lietuviškai ir savo profesines žinias panaudoti gimtojoje šalyje. Jo teigimu, į Lietuvą nereikėtų žvelgti kaip į vietą, kurioje aukštą išsilavinimą turintys žmonės negali įgyvendinti savo ambicijų – technologijų sektorius auga, o skirtumas tarp Lietuvos ir Vakarų Europos mažėja.

Rojus pripažino negalintis garantuoti, kad į Lietuvą grįš iškart baigęs studijas – tam įtakos turės ir būsimas karjeros kelias. Tačiau ilgalaikis tikslas nesikeičia. „Jeigu ne iškart po studijų, tai neilgai trukus į Lietuvą grįšime abu“, – pokalbio pabaigoje sakė Rojus.

Fausto ir Rojaus istorija primena, kad už šimtukų, medalių ir prestižinių universitetų slypi kur kas daugiau nei išskirtiniai gabumai. Tai smalsumas, nuoseklus darbas, gebėjimas savarankiškai mokytis, ambicija ir, galbūt svarbiausia, dviejų brolių susitarimas ne lenktyniauti tarpusavyje, o kilti drauge.

large_2465892-902698-1287x836.jpg

medium_2465892-902698-1287x836.jpg

small_2465892-902698-1287x836.jpg

thumbnail_2465892-902698-1287x836.jpg

2465892-902698-1287x836.jpg

11 šimtukų pelnę broliai Kondratavičiai: „Jeigu pasisekė vienam, džiaugiamės abu“

Žiūrovų, skaitytojų ir klausytojų laukia ne tik sugrįžtantys pamėgti projektai, bet ir ne viena premjera. „Lietuva kalba“ vietą LRT TELEVIZIJOS eteryje užims nauja aktualijų laida „Ne taip paprasta“. Į Lietuvos pasienį su nauju socialinės dokumentikos ciklu „Pasienis“ leisis Timūras Augucevičius, o „Mezgame Lietuvą“ pakvies per žmones, tradicijas ir net savotiškas varžytuves iš naujo atrasti penkis Lietuvos etnografinius regionus.

„Naujajame sezone norime dar aiškiau parodyti LRT turinio platumą – nuo svarbiausių dienos aktualijų ir gilesnės analizės iki regionų istorijų, kultūros, muzikos bei kokybiškos pramogos. Mums svarbu, kad skirtingose LRT platformose žmonės rastų ne tik patikimą informaciją, bet ir turinį, kuris padeda geriau pažinti Lietuvą, išgirsti kitokią patirtį, atrasti naujus kūrėjus ir turėti bendrų patirčių. Todėl šį sezoną dar daugiau dėmesio skiriame skirtingiems Lietuvos žmonėms, vietoms ir požiūriams“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Patikima žurnalistika – svarbiausiems klausimams ir skirtingiems požiūriams

Patikima, nepriklausoma ir profesionali žurnalistika išlieka viena svarbiausių LRT programos atramų. Naujajame sezone dėmesys bus skiriamas ne tik tam, kas vyksta, bet ir platesniam įvykių kontekstui, skirtingiems argumentams ir pokalbiui, padedančiam suprasti sudėtingus visuomenės procesus.

LRT TELEVIZIJOS eteryje svarbiausias dienos aktualijas ir toliau pristatys „Labas rytas, Lietuva“, „Laba diena, Lietuva“, „Svarbi valanda“ bei „Panorama“, aktualiausius politinius ir visuomeninius klausimus nagrinės „LRT forumas“. Trečiadieniais žiūrovų laukia nauja laida „Ne taip paprasta“, pakeisianti „Lietuva kalba“ ir kviesianti į temas pažvelgti giliau – iš skirtingų perspektyvų, neieškant vieno paprasto atsakymo. Laidą ves Guoda Pečiulytė-Špokienė.

LRT RADIJUJE dienos ritmą ir svarbiausias naujienas seks „Ryto garsai“, „Lietuvos diena“ ir „60 minučių“, plačiau aktualijos bus aptariamos „Svarbiame pokalbyje“, „LRT aktualijų studijoje“ ir „LRT radijo ringe“.

Svarbiausią Lietuvos ir pasaulio informaciją visą parą pateiks ir LRT.lt – nuo operatyvių naujienų bei tiesioginių transliacijų iki analizės, komentarų ir specialiųjų projektų.

Visa Lietuva – jos vietos, žmonės ir istorijos

„Mūsų visų balsais“ – tai ir dėmesys Lietuvai už didžiųjų miestų ribų. Naujajame sezone LRT toliau keliaus po šalį, rodys jos regionų savitumą, bendruomenes, istoriją ir žmones, savo darbais bei idėjomis keičiančius vietas, kuriose gyvena.

Viena sezono naujienų – pažintinė laida „Mezgame Lietuvą“, kviesianti atrasti penkis Lietuvos etnografinius regionus, jų tradicijas, tautinį kostiumą, vietos žmones ir išskirtinumą. Viktorijos Urbonaitės vedamoje laidoje penkios regionams atstovaujančios komandos leisis į savotiškas varžytuves, tačiau svarbiausia čia bus ne kova dėl geriausiojo titulo, o kelionė po skirtingus Lietuvos kraštus, jų pažinimas ir gyvas susitikimas su vietos kultūra.

Nuo rugsėjo 5 d. LRT TELEVIZIJOS eteryje startuos ir naujas socialinės dokumentikos laidų ciklas „Pasienis“. Jo vedėjas Timūras Augucevičius keliaus į Lietuvos pasienio vietoves ir pasakos apie realių žmonių kasdienybę – gyvenimą ten, kur valstybės siena yra ne abstrakti linija žemėlapyje, o kasdienės patirties dalis.

Spalį žiūrovų laukia „Didžioji kelionė per Mažąją Lietuvą“ ir „Atgyjančios sodybos“, o skirtingus šalies kraštus, jų tradicijas ir žmones toliau pristatys „Duokim garo“ ir „Gyventi kaime gera“. Sausį Lietuvos pažinimą pratęs „Camino Lituano“ bei „Sienų istorijos“.

Regionų žmones ir jų kasdienybę girdės ir LRT RADIJO klausytojai – laidose „Praeiviai“ ir „Už Vilniaus“ dėmesys kryps į žmones, gyvenimus ir procesus, vykstančius įvairiose Lietuvos vietose.

Kultūra – ekrane ir radijo eteryje

Kultūra išlieka neatsiejama visuomeninio transliuotojo programos dalis. LRT PLIUS ir naujajame sezone skirs daug erdvės kultūrai, dokumentikai, pažinimui ir gilesniam pokalbiui, o „Kultūros diena“ seks svarbiausius Lietuvos kultūros procesus ir įvykius.

Naujajame sezone dar glaudžiau susitiks LRT televizijos ir radijo turinys – LRT KLASIKOS portretinių pokalbių laidą „Be kaukių“ bei „Kultūros rentgeną“ bus galima ne tik girdėti radijo eteryje, bet ir stebėti per LRT PLIUS.

LRT KLASIKA rudenį pradės ir keliomis premjeromis. Garso pasakojimų ciklas „Moterys iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės“ su Aleksandra Pister pristatys išskirtines LDK moterų gyvenimo istorijas ir jų laikmečio kontekstą. Jurgio Kubiliaus vedama „Kaip tai skamba?“ paprastai ir vaizdžiai atvers klasikinės muzikos pasaulį, o po pertraukos atsinaujinusi Kristinos Jonutytės laida „Ten ir atgal“ klausytojus kvies pažinti antropologiją ir jos pasakojamas istorijas.

Sezonui įsibėgėjant LRT KLASIKOS programą papildys ir specialūs ribotos trukmės projektai – tarp jų nauji muzikiniai ciklai, Jaunųjų atlikėjų rezidencija, radijo teatro premjera bei kiti kultūros įvykiai. Taip programa vis dažniau bus kuriama ne kaip nekintantis tinklelis, o kaip sezono metu nuolat atsinaujinanti kultūros pasiūla.

Daug kultūros, meno, istorijos bei kitų kontekstų žada nauja LRT RADIJO laida „Vilnius-Berlynas“, kurioje su pašnekovais įvairių Lietuvos bei Vokietijos sąsajų ieškos istorikė, visuomenininkė Rūta Matimaitytė ir dokumentikos kūrėja, prodiuserė, scenaristė Rita Naujokaitytė.

LRT OPUS ir toliau bus erdvė šiuolaikinei bei alternatyviajai muzikai, naujiems Lietuvos kūrėjams, gyviems pasirodymams ir muzikos atradimams. Naująjį sezoną kanalo programą papildys Pauliaus Ilevičiaus vedama laida „Brėkšta“ – valandos kelionė po netikėtas, keistesnes ir elegantiškas folk muzikos formas. Plačiai suprantamą folk muziką čia jungs skirtingos geografinės ir žanrinės kryptys – nuo lietuviško pagoniško ambient iki britų psichodelinio bei okultinio avangardo ir retrofuturizmo. Į LRT OPUS eterį taip pat sugrįš „Ne vienas“ su Domantu Starkausku, Rūtos Mur vedama „Emocija 98.3“ ir Kristijono Ribaičio „Karameliniu tonu“.

Nauji pasakojimai – LRT mediatekoje

Naujų originalių projektų žiūrovai ras ir LRT mediatekoje. „Nebloga mama“ atvirai kalbės apie tikrą tėvystės kasdienybę, vaikų auginimo iššūkius ir emocinę tėvų gerovę, o dokumentinės „Išgyvenimo kronikos“ leis iš arti pamatyti gydytojų darbą, ligoninės kasdienybę ir gydytojo bei paciento santykį.

„Žvaigždžių namai“ pakvies į žinomų Lietuvos žmonių gyvenamąsias erdves ir atskleis jų interjero sprendimus, o „Ką pasakytų teisininkas“ paprastai ir suprantamai nagrinės dažniausiai kylančius darbo teisės klausimus. Laidoje „Terapija“ žinomi žmonės kartu su psichologu pažvelgs į savo gyvenimo patirtis, pasirinkimus ir jų įtaką asmenybei bei profesiniam keliui.

Dokumentinis projektas „Iš tamsos – į audrą“ seks keturių priklausomybes įveikusių žmonių kelionę Graikijoje ir Juodkalnijoje – per asmenines istorijas, išbandymus ir naujai atrastą laisvę pasakodamas apie galimybę keisti savo gyvenimą ir pradėti iš naujo.

Kokybiška pramoga kuria bendras patirtis

Visuomeniniam transliuotojui svarbu ne tik informuoti ir analizuoti. Kokybiška pramoga taip pat kuria bendrą viešąją erdvę – leidžia skirtingų kartų žmonėms susitikti prie to paties turinio, kartu žaisti, juoktis, sužinoti ir patirti.

Todėl LRT TELEVIZIJOS žiūrovų laukia ir pamėgti pramoginiai bei intelektiniai projektai – „Myliu Lietuvą“, „Auksinis protas“, „Kas ir kodėl“, „Spėk ir atspėk“, „Vakare su Audrium Giržadu“, taip pat „Stonkus tiesiogiai“.

Pramoginio ir pažintinio turinio bus ir radijuje – LRT RADIJO laida „Genijaus kailyje“ kvies per pokalbius ir netikėtas temas kitaip pažinti ryškias asmenybes.





large_2466990-647204-1287x836.png

medium_2466990-647204-1287x836.png

small_2466990-647204-1287x836.png

thumbnail_2466990-647204-1287x836.png

2466990-647204-1287x836.png

Naujasis LRT sezonas – „Mūsų visų balsais“: aktualijos, kultūra, regionai bei pramogos

Etikos kontrolierius (-ė) atsakingas (-a) už tai, kad LRT žurnalistinėje veikloje būtų laikomasi profesinės etikos principų ir standartų. Pareigas einantis asmuo prižiūri etikos normų taikymą, nagrinėja su profesine etika susijusius klausimus ir savo veikloje vadovaujasi teisėtumo, nešališkumo, teisingumo, nepriklausomumo bei viešumo principais.

Kandidatuoti kviečiami Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys humanitarinių arba socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnę kaip penkerių metų profesinę patirtį pagal įgytą specialybę, puikiai mokantys lietuvių kalbą ir anglų kalbą ne žemesniu nei B2 lygiu. Taip pat keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Privalumu bus laikoma darbo su žiniasklaida patirtis, žiniasklaidos teisės išmanymas, mediacijos patirtis bei darbas institucijose ar organizacijose, nagrinėjančiose etikos klausimus.

Atrankos metu bus vertinama kandidatų profesinė patirtis, motyvacija, organizaciniai gebėjimai, asmeninės savybės ir žinios, reikalingos etikos kontrolieriaus funkcijoms vykdyti. Kandidatų vertinimą sudarys pokalbis ir veiklos vizijos pristatymas.

Kandidatuojantieji turės pateikti nustatytos formos prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, gyvenimo aprašymą bei etikos kontrolieriaus (-ės) veiklos viziją. Visi dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Dokumentų laukiama iki 2026 m. rugsėjo 7 dienos, 17 val. adresu karjera@lrt.lt.

large_2464877-453833-1287x836.jpg

medium_2464877-453833-1287x836.jpg

small_2464877-453833-1287x836.jpg

thumbnail_2464877-453833-1287x836.jpg

2464877-453833-1287x836.jpg

Paskelbtas konkursas LRT etikos kontrolieriaus (-ės) pareigoms eiti

Iki liepos 31 dienos už RADAROM! akcijos lėšas nupirkta ir Ukrainos kariams perduota įrangos už 4 249 761,76 euro. Be to, kariams perduotos bendrovės „NT Service“ paramos daiktais vertė siekia 387 050 eurų.

Liepos mėnesį kariams perduoti dar penki būriai įrangos, kurių bendra vertė siekia beveik 1,3 mln. eurų.

13-ąjį būrį sudaro antžeminis roboto komplektas „BRO-MAX“ ir 5 antžeminiai robotizuoti komplektai „RATEL M“, 14-ąjį – dronas „Backfire UAS“ ir 3 antžeminiai robotizuoti komplektai „RATEL H“, 15-ąjį – 2 antžeminės platformos ARISE ir 5 antžeminiai robotizuoti komplektai „RATEL M“, 16-ąjį – 3 antžeminiai robotizuoti komplektai „RATEL H“ ir 5 logistiniai bei evakuaciniai antžeminiai komplektai VOLIA-E, 17-ąjį – 30 bepiločių orlaivių „Sting“ su dieninėmis kameromis, 4 bepiločiai antžeminiai transporteriai „TerMIT 2.0 Logistics“, 40 bepiločių orlaivių „Sting“ su termokameromis ir 5 dronai VAMPIR.

Šių metų RADAROM! akcija skirta padėti pavojingiausiose fronto zonose kovojantiems Ukrainos kariams apsirūpinti oro ir sausumos robotizuotomis sistemomis. Ši įranga leidžia dalį pavojingiausių užduočių atlikti nuotoliniu būdu, padeda mažinti tiesioginę riziką karių gyvybėms ir stiprina Ukrainos gynybinius pajėgumus.

Visa informacija apie akciją – adresu radarom.lt.

large_2459190-886278-1287x836.jpg

medium_2459190-886278-1287x836.jpg

small_2459190-886278-1287x836.jpg

thumbnail_2459190-886278-1287x836.jpg

2459190-886278-1287x836.jpg

Liepą Ukrainos karius pasiekė dar 5 RADAROM! robotų būriai: iš viso perduota jau 17

Šių metų kampanijos šūkis „Grąžinkime senatvę gamtai“ atkreipia dėmesį į biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ir natūraliai senstančių miškų vertę. Iniciatyvos organizatoriai siekia surinkti paramą, kuri būtų skirta išpirkti tris biologiškai vertingus brandžių Lietuvos miškų sklypus su visa juose klestinčia gyvybe. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas ir IV grupės miškams, kurie šiuo metu neturi apsaugos nuo kirtimų.

Kampanijai sukurta skaitmeninė platforma „Miškobank“, kurioje ekologiniai klausimai pristatomi per ekonominę prizmę. Joje gyventojai gali susipažinti su biologų atrinktais miškais ir pasirinkti būdus, kaip prisidėti prie jų išsaugojimo. Kampanija taip pat siekia atkreipti dėmesį į problemą, kad tik nedidelė dalis Lietuvos miškų yra apsaugoti nuo kirtimų, todėl daugelis jų neturi galimybės pasiekti natūralios brandos ir tapti sengirėmis.

LRT auditorija visą mėnesį matys šiai kampanijai sukurtą vaizdo klipą, pasakojantį apie giliausią kiekvieno miško svajonę – pasiekti orią senatvę, tampant sengire. Iniciatyvos internetinėje svetainėje galima susipažinti su rečiausiais rūšiniais klientais, gamtinio kapitalo ir gyvybės portfelio strategija, grąža gamtai ir verte, kuri auga iš tikrųjų.

„Sengirės“ fondas veikia nuo 2020 metų ir šiuo metu globoja daugiau kaip 410 hektarų miškų. Organizacija siekia išsaugoti senuosius Lietuvos miškus, biologinę įvairovę ir kurti ilgalaikius gamtos apsaugos pavyzdžius ateities kartoms.

LRT kiekvieną mėnesį savo eteryje ir skaitmeniniuose kanaluose viešina socialinės paramos projektus bei iniciatyvas, keliančias visuomenei aktualias socialines ir kitas svarbias temas.

Kviečiame teikti paraiškas dėl galimybės 2027 metais LRT kanalais viešinti paramos renginius ir paramos projektus. Daugiau informacijos rasite čia.

Paraiškas vertina specialiai sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukiami nevyriausybinio sektoriaus ekspertai ir visuomenės atstovai. Projektai atrenkami atsižvelgiant į jų visuomeninę reikšmę, sprendžiamos problemos aktualumą, numatomą poveikį, skaidrumą ir atitiktį LRT misijai.


large_2457891-467027-1287x836.png

medium_2457891-467027-1287x836.png

small_2457891-467027-1287x836.png

thumbnail_2457891-467027-1287x836.png

2457891-467027-1287x836.png

LRT rugpjūtį viešinama „Sengirės“ fondo iniciatyva „Miškobank“: grąžinkime senatvę gamtai

Lietuvai Europos čempionate atstovaus net 19 lengvaatlečių. Gausiausia Lietuvos komandos dalis – disko metikai, o tarp ryškiausių rinktinės vardų bus ir vienas pajėgiausių pasaulio disko metikų Mykolas Alekna, sieksiantis papildyti savo įspūdingą tarptautinių laimėjimų kolekciją. Be jo, Lietuvos rinktinėje netrūks ir kitų pajėgiausių atletų, pasirengusių kovoti dėl vietų finaluose ir medalių.

„Lengvoji atletika ne be reikalo yra vadinama sporto karaliene – čia susijungia bėgimai ir šuoliai, greitis ir ištvermė, jėga ir lengvumas. Lengvąją atletiką stebėti visuomet yra įdomu, nes joje išryškėja prigimtinės žmonių fizinės savybės. Ją stebėti dar įdomiau tada, kai startuoja Lietuvos lengvaatlečiai, kurių Birmingame turėsime net 19.

Pavasarį turbūt mažai kas tikėjo, kad sektoriuje išvysime Mykolą Alekną... Bet štai – jis čia. Gabija Galvydytė, Andrius Gudžius, Modesta Morauskaitė, Adas Dambrauskas ir visi kiti, net neabejoju, darys viską, kad Lietuvos spalvos ryškiai švytėtų čempionato scenoje. Pirmadienį išvykstu į Birmingamą, kuriame darbuosiuosi viso čempionato metu ir stengsiuosi pateikti kuo daugiau įdomiausių naujienų ir komentarų. Tegul ši sporto šventė padovanoja daug gražių akimirkų“, – teigia iš Birmingamo svarbiausias čempionato naujienas pranešiantis LRT sporto žurnalistas Matas Bagamolovas.

LRT TV, LRT PLIUS ir portalo LRT.lt žiūrovų laukia gausios tiesioginės transliacijos iš Birmingamo. Čempionato kovos bus rodomos kasdien, todėl sporto mėgėjai galės sekti svarbiausias rungtis ir Lietuvos atletų pasirodymus viso čempionato metu. Čempionatą LRT eteryje komentuos Vytautas Kleinauskas ir Maksimas Vojevodinas.

Šių metų pirmenybės pažymėtos ir istoriniais Lietuvos lengvosios atletikos pasiekimais. Pirmą kartą šalies istorijoje Europos čempionate startuos Lietuvos šuolininkė su kartimi, o Lietuvos atstovą 5000 m bėgimo rungtyje Europos pirmenybėse išvysime po daugiau nei 50 metų pertraukos.

Transliacijų grafikas:

Rugpjūčio 10 d.

12.15 val. Europos lengvosios atletikos čempionatas (per LRT.LT)

21.00 val. Europos lengvosios atletikos čempionatas (per LRT TV)

Rugpjūčio 11 d.

12.30 val. Europos lengvosios atletikos čempionatas (per LRT PLIUS)

21.30 val. Europos lengvosios atletikos čempionatas (per LRT TV)

Rugpjūčio 12 d.

12.15 val. Europos lengvosios atletikos čempionatas (per LRT.LT)

21.30 val. Europos lengvosios atletikos čempionatas (per LRT TV)

Rugpjūčio 13 d.

12.15 val. Europos lengvosios atletikos čempionatas (per LRT.LT)

21.30 val. Europos lengvosios atletikos čempionatas (per LRT TV)

Rugpjūčio 14 d.

12.15 val. Europos lengvosios atletikos čempionatas (per LRT.LT)

21.45 val. Europos lengvosios atletikos čempionatas (per LRT TV)

Rugpjūčio 15 d.

09.10 val. Europos lengvosios atletikos čempionatas (per LRT.LT)

21.45 val. Europos lengvosios atletikos čempionatas (per LRT TV)

Rugpjūčio 16 d.

09.10 val. Europos lengvosios atletikos čempionatas (per LRT.LT)

21.30 val. Europos lengvosios atletikos čempionatas (per LRT TV)

Visą LRT programą galima rasti lrt.lt/programa.

Rugpjūčio 10–16 dienomis palaikykite Lietuvos lengvaatlečius Europos čempionate Birmingame per LRT.

large_2457194-74574-1287x836.jpg

medium_2457194-74574-1287x836.jpg

small_2457194-74574-1287x836.jpg

thumbnail_2457194-74574-1287x836.jpg

2457194-74574-1287x836.jpg

Stebėkite Mykolo Aleknos ir Lietuvos rinktinės startus Europos čempionate per LRT

PRANEŠIMAI ŽINIASKLAIDAI

Pagrindinė informacija apie pranešimus žiniasklaidai

LRT pranešimai žiniasklaidai

Pranešimai žiniasklaidai