Draudimui LRT transliuoti rėmimo pranešimus priešinasi kultūros atstovai

Seime rengiantis svarstyti naująją LRT įstatymo redakciją, grupė žinomų kultūros atstovų kreipėsi į Seimą, siūlydami nepritarti pasiūlymui uždrausti kultūros ir sporto renginių rėmimo pranešimus LRT kanaluose. Jų teigimu, draudimas turėtų neigiamą poveikį visai kultūrinių, sporto, šviečiamųjų ir socialinių bei pilietinių projektų ekosistemai Lietuvoje.

Seime rengiantis svarstyti naująją LRT įstatymo redakciją, grupė žinomų kultūros atstovų kreipėsi į Seimą, siūlydami nepritarti pasiūlymui uždrausti kultūros ir sporto renginių rėmimo pranešimus LRT kanaluose. Jų teigimu, draudimas turėtų neigiamą poveikį visai kultūrinių, sporto, šviečiamųjų ir socialinių bei pilietinių projektų ekosistemai Lietuvoje.

Pasiūlymą uždrausti LRT eteryje rėmimo pranešimus pirmadienį užregistravo Seimo narė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė. Tai padaryta praėjus kelioms dienoms po to, kai komercinė žiniasklaida dėl šių pranešimų draudimo išplatino kreipimąsi į Kultūros ministeriją ir Seimo Kultūros komitetą.

„Draudimas rodyti rėmėjus reikštų, kad daugelis kultūrinių ir kitokių projektų nebegalėtų pritraukti finansinės paramos iš komercinių organizacijų. Valstybė šiandien nepajėgi kultūrinių projektų finansuoti pakankamai, todėl tai gali reikšti kultūros šviečiamosios misijos esminį suvaržymą ar net tokių, kultūrinę bei pilietinę vertę kuriančių bei turinio požiūriu kokybiškų projektų, pabaigą. Tai ypač aktualu projektams, skirtiems siauresnėms tikslinėms auditorijoms, kurių teisė ir galimybė stebėti kultūros laidų transliacijas taip pat bus stipriai apribotos“, – rašoma valdančiųjų lyderiui, Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui įteiktame visuomeninkų kreipimesi.

Kreipimąsi į Seimą pasirašė kelios dešimtys žinomų kultūros ir sporto atstovų, kultūros institucijų ir festivalių vadovų, tarp jų – kino režisierius Arūnas Matelis, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Valdovų rūmų vadovai Vydas Dolinskas ir Jolanta Karpavičienė, MO muziejaus Vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas, lenktynininkas Benediktas Vanagas, „Bel Canto“ choro prodiuseris Audrius Valatkevičius, kino prodiuserė Ieva Norvilienė, Pažaislio festivalio vadovė Giedrė Mikaitienė, džiazo festivalių organizatorė Judita Bartoševičienė, ŠMC vadovas Kęstutis Kuizinas ir kiti.

Pasak LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės, draudimas transliuoti rėmimo pranešimus yra ydingas keliais aspektais. „Visų pirma, jis ne tik kelia grėsmę daugelio kultūrinių renginių išlikimui, bet ir atima galimybę iš LRT žiūrovų pamatyti svarbius kultūros ir sporto renginius – kaip žinia, jie paprastai turi rėmimus. Ne mažiau svarbu tai, kad draudimas atimtų iš LRT vieną iš jos finansavimo šaltinių, o tai sudaro prielaidas LRT tapti mažiau nepriklausoma. Apie diversifikuoto finansavo modelį, kaip geriausią visuomeniniam transliuotojui, ne kartą pasisakė ir Europos transliuotojų sąjunga, ir Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja“, – sako LRT vadovė.

Valdančiųjų pateikta naujoji LRT įstatymo redakcija kritikuojama ne tik dėl rėmimo pranešimų draudimo, bet ir dėl valdysenos pakeitimų. LRT nuomone, Valdybos įsteigimas ir Tarybos galių silpninimas, remiantis analogija su LR Akcinių bendrovių įstatymu, yra ydingas. „Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, LRT valdymo modelis pirmiausia turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, o bet kokie pasiūlymai dėl tokio modelio keitimo pirmiausia turėtų būti vertinami tuo aspektu, ar jie yra nukreipti į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo stiprinimą. Pagal įstatymo projektą numatomos kurti Valdybos, kurioje daugumą sudarytų nepriklausomi nariai, sukūrimas būtų nepagrįstas, nes LRT organizacinėje struktūroje tuo pat metu veiktų atskiras priežiūras funkcijas vykdantis organas – Taryba. Tai būtų Tarybos, t.y. visuomenės atstovų, galių silpninimas. LRT skaidrumui ir efektyviam valdymui užtikrinti galimos kitos alternatyvos – Administracinės komisijos stiprinimas arba papildomų komitetų prie Tarybos steigimas, taip pat Vidaus audito pavaldumo perdavimas Tarybai“, – sako LRT generalinė direktorė.

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, Valdybos galios ir kompetencijos nėra aiškiai apibrėžtos ir persipina su Tarybos, generalinio direktoriaus ir naujai siūlomos steigti pareigybės – LRT ombudsmeno – funkcijomis. Tai kuria prielaidas painiavai, vidinei trinčiai, lėtina sprendimų priėmimo procesus, žlugdo organizacijos efektyvumą.