Naujienos

Artimiausias Tarybos posėdis numatomas 2019 m. rugsėjo 17 d.
Tarybos posėdžio darbotvarkė


LRT taryba – aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. LRT taryba renka generalinį direktorių ir prižiūri, kaip vykdoma LRT misija. Pagal dabar galiojantį įstatymą, ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros asmenybių.

  • 4 narius skiria Prezidentas;
  • 4 narius skiria Seimas (iš jų 2 nariai skiriami iš opozicijos kandidatų);
  • 4 narius, kaip savo atstovus (po vieną), skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.


Pasibaigus Tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi ar delegavusi institucija 6 metams skiria naują narį.

Tarybos sudarymą organizuoja Seimo kultūros komitetas.


LR Seimo deleguoti atstovai:



Liudvikas Gadeikis
LRT tarybos pirmininkas
Delegavo Lietuvos Respublikos Seimas. Tarybos nario įgaliojimai iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
Žurnalistas, rašytojas, žurnalo „Investuok“ vyriausiasis redaktorius Nuo 1984 m. dirba žiniasklaidoje. 1984–1991 m. – kultūrinėje spaudoje (savaitraštis „Literatūra ir menas“, žurnalas „Metai“; literatūros mokslas ir kritika), vėliau dienraštyje „Lietuvos aidas“ (1991–1993 m. atsakingasis sekretorius), savaitraštyje „Veidas“ (2000–2007 m. vyriausiasis redaktorius), žurnalo „Fortuna privata“ vyriausiasis redaktorius (2007–2009 m.). Nuo 2014 m. – žurnalo „Investuok“ vyriausiasis redaktorius.
Dalia Kutraitė Giedraitienė

Delegavo Lietuvos Respublikos Seimas. Tarybos nario įgaliojimai iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
Žurnalistė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja. Baigusi VU žurnalistikos specialybę daugiau nei du dešimtmečius dirbo Lietuvos Televizijoje (dabar LRT): rengė ir vedė televizijos laidas „Nojaus arka”, „Viltys ir likimai”, „Renome”, „Atgarsiai”, „Dalia Kutraitė kalbina” ir kt. Vėliau kūrybinį darbą derino su administraciniu: vadovavo kūrybiniam susivienijimui „Jūsų studija”, TV Programų Direkcijai, Televizijai. Kurį laiką ėjo Televizijos ir Radijo Generalinio direktoriaus pareigas. Sukūrė keletą dokumentinių filmų, išleido knygas televizijoje rengtų interviu pagrindu „Dalia Kutraitė kalbina“. Stažavo Danijoje, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1998 m. pradėjo dirbti Vilniaus Mero Patarėja ryšiams su visuomene. Vėliau dirbo Vyriausybės Kanclere, Seimo nare, vadovavo Lietuvos Prezidento rinkimų kampanijai, vėliau - Lietuvos Respublikos Prezidento vidaus politikos grupei. Visą laiką tobulinosi komunikacijos ir ryšių su visuomene srityje ir tapo viena pirmųjų profesionalių Lietuvoje. Kartu su kolegomis inicijavo, įgyvendino ir viešino garsiausius nacionalinius projektus tokius, kaip „Nacionalinė pažangos premija“, skirta verslo ir mokslo bendradarbiavimui skatinti bei Lietuvos vardo garsinimui skirtą „Tūkstantmečio odisėja. Tautinė giesmė aplink pasaulį“. Šiuo metu dėsto Vilniaus Uuniversitete žurnalistikos, ryšių su visuomene ir verslo vadybos studentams. Šiemet jai suteiktas partnerystės docento vardas. Be paskaitų universitete veda praktinius efektyvios komunikacijos mokymus įvairių profesijų žmonėms - verslo vadovams, valstybinių ir visuomeninių organizacijų darbuotojams. Nors mokymų temos įvairios - bet visų jų esmė - padėti žmonėms nepasimesti triukšmingame mūsų laikų informacijos sraute ir apsisaugoti nuo informacijos pertekliaus keliamų grėsmių. Dalia Kutraitė Giedraitienė yra Valstybės pažangos tarybos narė, P.Abukevičiaus vardo filmų apie gamtą konkurso vertinimo komisijos pirmininkė, atstovaujanti LRT.
Raimondas Savickas

Delegavo Lietuvos Respublikos Seimas. Tarybos nario įgaliojimai iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
Nuo 1981 dalyvauja parodose. Nuo 1988 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1994 Savicko paveikslų galerijos savininkas. Nuo 2000 Savicko dailės mokyklos direktorius. Realizavo daugiau kaip dešimt tarptautinių edukacinių dailės projektų, 30 personalinių ir daugiau kaip 50 grupinių parodų organizatorius ir dalyvis. II-ojo tarptautinio plenero, skirto Marko Šagalo 110-osioms gimimo metinėms, laureatas (Vitebskas, 1997 m.). Nuo 2006 m. aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Buvo organizatorius daugelio akcijų prieš Rusijos karinę agresiją Gruzijos ir Ukrainos atžvilgiu. 2013 m. jam suteiktas Gruzijos Vakhtango Gorgasalio 1-ojo laipsnio ordinas. 2013-2014 m. dirbo Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Auštrevičiaus padėjėju-sekretoriumi. Nuo 2014 m. dirba Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus padėjėju. 2015 m. Lietuvos žydų bendruomenėje (litvakų) įkūrė dailės mokyklą ir dėsto dailės įvadą. 2016 m. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Raimondas Savickas apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Vytautas Petras Plečkaitis

Delegavo Lietuvos Respublikos Seimas iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
Kovo 11 -os nepriklausomybės Akto signataras, istorikas, diplomatas, valstybės veikėjas. 1972 m. Už antitarybinę veiklą pašalintas iš Universiteto, kurį vėliau baigė neakivaizdžiai. Aktyviai dalyvavo Sąjūdyje, buvo Sąjūdžio Seimo narys. Išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, dirbo Užsienio reikalų komisijoje. 1992 m. išrinktas į LR Seimą, buvo Lietuvos - Lenkijos parlamentinės grupės pirmininkas ir Lietuvos - Vokietijos parlamentinės grupės vicepirmininkas. 1996 m. paskirtas ambasadoriumi Ukrainoje, vėliau ambasadorius Moldovai ir Gruzijai reziduojant Kijeve iki 2001m. Grįžęs į Lietuvą dirbo Užsienio reikalų ministro patarėju, 2005 m. pabaigoje pskirtas Generaliniu konsulu Ženevoje, o 2007 m.vasarą - pirmuoju atkurtos Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Šveicarijoje reziduojant Berne. Šias pareigas ėjo iki 2010 m. rugpjūčio. Su autorių kolektyvu 1991 m.išleido knygelę apie Lietuvos valdovus "Iš kur mes atėjome", su Janu Wydackiu 1998 m išleido knygą "Lietuvos ir Lenkijos santykiai 1917 - 1994". 2013 metais išleido knygą „Šveicarija, kurios nepažįstame. Ambasadoriaus įžvalgos. Mitai, realybė, paralelės“ 2015 metais išleido knygą apie pirmąjį Lietuvos Respublikos ambasadorių, varpininką, leidėją ir žurnalistą J. Šaulį: „Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys. Demokratas, valstybininkas,diplomatas“. Spaudoje ir interneto portaluose skelbia tekstus vidaus ir užsienio politinio bei visuomeninio gyvenimo klausimais, yra Jerzy Giedroyc'o fondo valdybos narys.


Prezidentės deleguoti atstovai:



Giedrė Švedienė
LRT tarybos pirmininko pavaduotoja
Delegavo Lietuvos Respublikos Prezidentė. Tarybos narės įgaliojimai iki 2024 gegužės 11 d.
1991 metais G. Švedienė yra įgijusi ekonomistės-analitikės (ekonominė kibernetika) aukštojo mokslo diplomą Vilniaus universitete, taip pat baigusi magistro studijas dvejuose universitetuose: 1992 metais – Ekonomikos mokslų magistrą Centrinės Europos Universitete Prahoje, o 2001 metais – Bankininkystės ir finansų magistrą Giordano dell’Amore Foundation Milane.
1996 - 1999 metais dirbo Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje.
2000 - 2004 metais Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje buvo ES paramos skyriaus vedėja, 2004 – 2006 m. - struktūrinės politikos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje.
2006 – 2009 metais buvo ministerijos sekretorė Vidaus reikalų ministerijoje, kur formavo regioninę politiką ir koordinavo jos įgyvendinimą.
2009 – 2010 metais dirbo Valstybės kontrolės departamento, atliekančio savivaldybių auditus, direktore, 2010 -2015 metais Valstybės kontroliere.
2016 - 2018 metais dirbo Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomąja direktore.
Norbertas Černiauskas

Delegavo Lietuvos Respublikos Prezidentė. Tarybos nario įgaliojimai iki 2024 m. gegužės 11 d.
Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (nuo 2014 m.).
Nuo 2013 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas.
Mokslinių interesų sritis – XX a. pirmosios pusės sociokultūrinė Lietuvos istorija, Lietuvos-SSRS karas (1944-1953).
Publikuoja straipsnius ir recenzijas įvairiais istorijos ir kultūros klausimais.
Nuo 2002 m. Lietuvos šaulių sąjungos narys. 2010 m. ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvis. 2013 m. už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės - Bitės vardo atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. 2018 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas.
Giedrė Lastauskienė

Delegavo Lietuvos Respublikos Prezidentė. Tarybos narės įgaliojimai iki 2024 m. gegužės 11 d..
Teisininkė, socialinių mokslų teisės krypties daktarė (nuo 2002 m.).
1997–1998 m. dirbo mokslinį darbą Teisės institute.
1998–2003 m. Lietuvos teisės universiteto dėstytoja.
Nuo 2003 m. užsiima advokato praktika. Nuo 2003 m. iki šiol dirba Vilniaus universiteto Teisės fakultete.
Šiuo metu – Viešosios teisės katedros docentė. Skaito Įvado į teisinės sistemos ir teisės teoriją studijas, Teisės teorijos, Jurisprudencijos problemų paskaitas.
Publikuoja straipsnius įvairiais teisės klausimais.
Tomas Balžekas

Delegavo Lietuvos Respublikos Prezidentė. Tarybos nario įgaliojimai iki 2024 gegužės 11 d.
Nuo 2017 m. balandžio iki dabar – UAB „Media bitės“ generalinis direktorius
Nuo 2017 m. balandžio iki dabar – UAB „Mano daktaras“ direktorius
Nuo 2017 m. balandžio iki dabar – UAB „Lions share“ direktorius
2016 m. vasaris–2017 m. vasaris –UAB „BNS“ direktorius
2005 m. birželis–2017 m. vasaris – UAB „15min“ direktorius
2014 m. liepa–2014 m. gruodis – UAB „Žurnalų Leidybos Grupė“ direktorius
2002 m. balandis–2005 m. birželis – UAB „Prezentacijų spektras“ projektų vadovas
2000 m. birželis–2002 m. vasaris – „Strong Capital Management, Inc.“ (JAV), finansų makleris
Išsilavinimas: 2001 m. baigė „Concordia University“, Viskonsine, JAV, Finansų verslo administravimo magistras (MBA) 1999 m. baigė „Concordia University“, Viskonsine, JAV, Tarptautinio verslo bakalauras (BA) 1999 m. baigė „Concordia International University“, Estijoje, Tarptautinio verslo bakalauras

Visuomeninių organizacijų deleguoti atstovai:


Darius Chmieliauskas

Delegavo Lietuvos Vyskupų Konferencija. Tarybos nario įgaliojimai iki 2020m. gegužės 19 d.
Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai.
Nuo 1998 m. Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai; nuo 2006 m.
krikščioniško žurnalo šeimai „Artuma“ vyr. redaktorius.
2017 metais įšventintas diakonu.
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos tarybos narys; pasaulinės bendruomenių judėjimo asociacijos „Tikėjimas ir Šviesa“ tarptautinis vice-koordinatorius Europos regionui.
Kornelijus Platelis

Delegavo Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Tarybos nario įgaliojimai iki 2020 m. gegužės 19 d.
Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, valsybės veikėjas.
1991–1993 m. ėjo Lietuvos kultūros ir švietimo ministro pavaduotojo pareigas. 1996–1998 m. vadovavo „Vagos“ leidyklai. 1998 m. gegužės 1 d. – 2000 m. lapkričio mėn. – Lietuvos švietimo ir mokslo ministras. Nuo 2001 m. vasario mėn. yra savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius. K. Platelis aktyviai įsitraukęs į visuomeninę veiklą: yra Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvių PEN centro narys, „Poetinio Druskininkų rudens“ valdybos pirmininkas. K. Platelis 1985 m. apdovanotas Jotvingių premija už eilėraštį „Jotvingių malda šuoliuojant į priešą“, 1996 m. paskelbtas Poezijos pavasario laureatu už knygą „Prakalbos upei“, 1998 m. apdovanotas Literatūrine "Varpų" premija už eilėraščių ciklą. 2002 m. apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros ir meno premija.
Vilija Targamadzė

Delegavo Lietuvos švietimo taryba. Tarybos narės įgaliojimai iki 2020 m. gegužės 19 d.
Vilniaus universiteto profesorė, socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarė. Mokslinių intersų sritis – švietimo vadyba, socialinė atskirtis, didaktika. Paskelbta Lietuvoje ir užsienyje per 80 straipsnių, 8 monografijos (4-ios be bendraautorių). Lietuvos ir užsienio organizacijų narė, stažavosi Lundo (Švedijos), Olborgo (Danijos) ir kituose užsienio universitetuose, dirbo Kauno technologijos universitete Administravimo fakulteto prodekane mokslui, Klaipėdos universitete prorektore tarptautiniams ryšiams ir plėtrai, profesore Vytauto Didžiojo universitete ir tebedirba Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (pagrindinė darbovietė) bei Lietuvos edukologijos universitete profesore. Nuo 2012 metų VU Filosofijos fakulteto tarybos narė, nuo 2013 metų Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė.
Pirmoji daktaro disertacija apginta 1994 m., antroji – 2000 m.
Darijus Beinoravičius

Delegavo Lietuvos mokslo taryba. Tarybos nario įgaliojimai iki 2020 m. gegužės 19 d.
Lietuvos mokslo tarybos, Aukštojo mokslo tarybos, Lietuvos mokslo premijų komisijos bei kitų įvairių komisijų narys, Mykolo Romerio universiteto profesorius bei daugelio kitų Europos universitetų vizituojantis profesorius, daugiau nei 50 mokslo publikacijų Lietuvos ir pasaulio prestižiniuose mokslo leidiniuose autorius bei bendraautorius, įvairių tarptautinių konferencijų pranešėjas. 2003 m. apginta socialinių mokslų daktaro disertacija “Teisės ir įstatymo santykis”. Mokslinių interesų sritis – teisės aktai ir jų tobulinimas. Teisės studijos baigtos Vilniaus universitete, studijavo Liono Žano Muleno (Prancūzija) universitete.

 

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos ataskaita 2017 m.


 

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansinė veiklos ataskaita 2017 m.

 

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos ataskaita 2016 m.


Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos ataskaita 2015 m.